Būna tokių knygų, kad perskaitai ir pamanai – juk tai knyga dvynė. Skaičiau tokią panašią. Tik kuo jos tokios panašios net apsakyti sunku. Kodėl sunku? Todėl, kad panašios ne plaukų ar akių spalva, o kažkuo iš giliau, iš vidaus. Tokios panašios man pasirodė Gintaro Grajausko „Erezija“ ir Georgi Gospodinov „Natūralus romanas“. Panašios jos buvo net […]
Skaitytos
Anthony Kiedis ir Larry Sloman „Randai“
Ši knyga – tai garsaus „Red Hot Chili Peppers“ vokalisto Anthony Kiedis biografija. Šio žmogaus gyvenimo istorija iš tiesų neįtikėtina, nuo paauglystės įklimpęs į narkotikų liūną, nuolat supamas neigiamos reputacijos asmenų, jis tampa žinomu atlikėju, kurio dainos pelno daugelio gerbėjų simpatijas. Anthonis nuolat supamas moterų, vakarėlių, žymių žmonių. Jis patiria daug nuopolių, praradimų, daug kartų […]
„Gydytojas Liubomiras Laucevičius: gyventi, mylėti, būti mylimam“
Jonas Gutenbergas, prieš daug metų sugalvojęs knygų spausdinimą, šiandien iš dangaus aukštybių žvelgdamas į mūsų pasaulį tikriausiai nagus griaužiasi – kiek popieriaus nepailstantys raštininkai, rašeivos ir rašytojai sugadina. Bibliotekoje atsiverčiau pirmą po ranka pasitaikiusį romaną. Naujas skyrelis prasideda sakiniu: „Guliu vonioj…“ Na, ir gulėk, pagalvojau. Gerai nusiprausk ir eik darbo dirbti. Bet ne, išlipusi stveriasi […]
Rūta Oginskaitė „Nes nežinojau, kad tu nežinai“
Nesu biografijų mėgėja, retai kada žavėjausi kitų gyvenimo atpasakojimais, dažnai tokio pobūdžio knygos man primindavo istorijos vadovėlius. Bet ši, knyga apie Vytautą Kernagį, buvo labai laukta ir visai kitokia. Nežinau, kas labiausiai žavėjo ją skaitant, gal tai, kad augau klausydama šio nuostabaus žmogaus dainų, gal, kad pati jas dainuodavau, o gal lengvas knygos pasakojimo tonas. Skaitymas […]
Francas Baueris „Imperatorės haremas“
Mane visuomet žavėjo stiprios istorinės asmenybės, ypač jei jos savo gudrumu, žavesiu, išsilavinimu pralenkdavo ir pergudraudavo vyrus 🙂 Viena tokių asmenybių – Rusijos imperatorė Jekaterina II. Neslėpsiu, smalsumą kėlė ne vien jos gebėjimas įsitvirtinti vyrų valdomoje šalyje, bet ir neįtikėtini jos pomėgiai bei „smagus” gyvenimo būdas. Šios moters nepažabojamas meilės troškimas nuolat apipinamas įvairių legendų. Knyga išties įdomi: […]
Andrei Makine „Moteris, kuri laukė“
„Moteris, kuri laukė“ – trečiasis Andrei Makine romanas, verstas į lietuvių kalbą ir pasirodęs šiais metais. Neužmirštama knyga! Pirmiausia tai puikus, paveldėtas, rašytojo stilius: prancūziškas subtilumas, išsiliejantis slavišku atvirumu. Amžina moters ir vyro tema. Šio romano istorija būtų banaliai šiuolaikiška, jei ne Moteris, kuri visiškai – absoliučiai visiškai – kitokia. Laukianti, nes tebemyli, ištikima, nes […]
Viktorijos Daujotytės „Arčiau Lietuvos“
Apie Barborą Radvilaitę daug prirašyta ir prikalbėta. Esame matę ne vieną jos portretą. Tačiau kai pradedi gilintis į istorinius šaltinius, pasirodo, kad mitų kur kas daugiau nei tikrovės, o dažnas portretas tėra fikcija, menininko išmonė, o gal ir užsakovo pageidavimas. Lietuvos ir Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės, Žygimanto Augusto žmonos ir jo didžiosios meilės, asmenybė labai […]
Donaldo Kajoko „Kazašas“
„Tūkstančius kartų ne tik protu – netgi nuosavu kailiu patyriau, koks skurdus minios tikėjimas, tačiau dar skurdesnė tikėjimą maitinanti vaizduotė. Kiek mažai ji, vaizduotė, tegali. Sykiais priminti, kas yra sąmonę stingdanti baimė, šalimais alsuojantys mirties nasrai, kančios paradoksas, dar koks nors antraeilis tamsos kunigaikščio fokusas, menkavertis amžinai besisukančio intelekto triukas – štai ir viskas, daugiau […]
Rasos Žalynaitės „Šokantis sušis, arba Gaidžin gyvenimas Tekančios saulės šalyje“
Nothing happens by chance – niekas šiaip sau nenutinka. Viskas turi savas priežastis – tokia mintis yra kertinis šios knygos akmuo. Knygos autorei Rasai nuolat nutinka kažkas netikėto ir neįtikėtino. Jai Likimas nuolat mesteli šansą, o mergina čiumpa jį iškart per daug nemąsčiusi. Jei reikia keisti gyvenimo vietą dėl to, kad patobulėtų, Rasa nesvarstys iki […]
Lauros Sintijos Černiauskaitės „Benedikto slenksčiai“
Ankstyvieji lietuvių filmai beveik visada suerzindavo dėl įgarsinimo. Viskas atrodo puiku – režisūra, aktorių vaidmenys, o balsai kažkokie „pastatyti“. Dabar tas dirbtinumas dažnai užkliūna skaitant lietuvių autorių kūrinius. Anaiptol ne visus. Lauros Sintijos Černiauskaitės kūryba itin stipri savo tikrumu. Atrodo, tarsi gyventum su jos herojais, išgyventum jų sielvartą ir džiaugsmingas dienas, jų pasiteisinusius lūkesčius ir […]