Paskelbė Skaitytoja, 2017 m. gruodžio 12 d.

XVII a. viduryje kilusio Didžiojo Londono gaisro liepsnose įsižiebusios meilės, ištikimybės ir nepasotinamo žmogiško godumo istorija.
1666-ųjų rugsėjį Didysis Londono gaisras per kelias dienas nusiaubė vasaros karščių nukamuotą Didžiosios Britanijos imperijos sostinę. Negailestingo gaisro liepsnose pražuvo tūkstančių žmonių svajonės ir gyvenimai, ugnis nesigailėjo nei vargšų, nei turtuolių. Žiaurų likimo smūgį patyrė ir jaunutė Keitė Finč. Už prieskonių pirklio Roberto ištekėjusi mergina atidavė visą savo kraitį mainais į svajonę apie ramų ir laimingą šeiminį gyvenimą. Vyrui sugrįžus iš tolimos kelionės atrodė, kad jos viltims lemta išsipildyti. Bet per vieną dieną viskas pavirto pelenais.
Praradę turtus ir namus Keitė su vyru iš paskutiniųjų mėgina atsitiesti, bet vargana buitis negailestingai stumia juos į skirtingas puses. Netikėtai pagalbos ranką Robertui ištiesia geradarys, pasišovęs prikelti gaisro nusiaubtą miestą iš griuvėsių. Tačiau po džentelmeno ir vargšų gelbėtojo kauke slepiasi godus, negailestingas ir žiaurus žmogus. Nedoriems jo ketinimams pasipriešinusi Keitė Finč atsiduria aklavietėje. Be vyro, be pinigų ir be vilties likusią Keitę išgelbsti paslaptingas kvapų kūrėjas. Vis dėlto jos širdyje užgimusiems jausmams sulaukti atsako nėra vilties…
Puikių įvertinimų sulaukusio romano „Vaistininko duktė“ autorė Šarlotė Bets dar kartą nukelia mus į Didžiojo gaisro nuniokotą ir lėtai iš griuvėsių kylantį XVII a. Londoną. Čia susipina meilė, tikėjimas, viltis, nežabotas žiaurumas, turto troškimas ir kerštas, o šios jaudinančios istorijos atomazga nepaliks abejingų.

http://www.almalittera.lt/knyga/prieskoniu-pirklio-zmona.html

Žymos: , , , , , ,

Paskelbė Skaitytoja, 2017 m. gruodžio 9 d.

Gimusi per Kalėdų pūgą, Džeinė Viljams gavo retą dovaną, nors pati apie ją nieko nežino. Ji gyvena beviltiškos romantikės gyvenimą, dirba mėgiamą darbą gėlių parduotuvėje, džiaugiasi gerų draugių kompanija, tačiau niekada nėra patyrusi tikrosios meilės.

Netikėtai dvidešimt devintojo gimtadienio proga Džeinė sulaukia paslaptingos moters sveikinimo, kuriame rašoma, kad ypatinga jos prigimtinė dovana – gebėjimas matyti tikrąją meilę. Tačiau ji pati turinti atrasti šešias meilės rūšis ir aprašyti jas savo dienorašty iki saulėlydžio tos dienos, kai jai sueis trisdešimt, – kitaip…

https://www.knygos.lt/lt/knygos/meile-tavo-akyse/

Žymos: , , , , , , ,

Paskelbė Gitana, 2017 m. gruodžio 5 d.

Šventės yra ypatingas metų laikas, ir mes visi turime mėgstamiausias Kalėdines knygas. Ar jūsų mėgstamiausia yra sąraše?

Kalėdų pudingas / Agatha Kristie. – Vilnius : Sirokas, 1998. – 257 p.  „Nevalgyk slyvų pudingo. Žmogus, kuris linki Jums gero“.

Kalėdų nebus / John Grisham. – Kaunas : Jotema, 2006. – 172 p.  „Kaip būtų puiku, jei pavyktų išvengti Kalėdų. Spragteli pirštais – ir jau sausio antroji.“

Frosto Kalėdos / Rodney David Wingfield. – Vilnius : Briedis, 2014. – 334 p.

Vestuvės per Kalėdas / Joan Elliot Pickart. Meilės pinklėse / Miranda Lee. – Vilnius : Svajonių knygos, 2009. – 364 p.

Kalėdų laukimas Amerlyje / Antonia Michaelis. – Vilnius : Alma littera, 2008. – 204 p.

Tegul sninga : trys meilės istorijos / John Green, Maureen Johnson, Lauren Myracle. – Vilnius : Alma littera, 2015. – 299 p. „Kūčių vakaras prie švediško stalo“ yra labai svarbus įvykis mudviejų gyvenime. Per jį mes ir susidraugavom“

Pasakininko istorija : kai meilė peržengia ribas / Antonia Michaelis. – Vilnius : Alma littera, 2015. – 396 p.  „Viešpatie, sakys ji, man aštuoniolika, tau irgi beveik tiek, nejau sėsi ant tų senų rogučių su raudona virvute ir leisiesi, kad visi šaipytųsi iš tavęs?

Katinas, kuris atėjo per Kalėdas / Cleveland Amory. – Vilnius : Alma littera, 2006. – 238 p. „Katės nemoka purtyti galvos. Joms to ir nereikia. Jos purto uodegą. Mano katinas dabar tai ir darė, ryžtingai baigdamas diskusiją“

 

Paskelbė Skaitytoja, 2017 m. gruodžio 1 d.

„Po Italijos padange“ – kaip ir Itališkos vedybos, kupina meilės, saulės, žmogiškos aistros ir intrigos. Autorė yra viena skaitomiausių rašytojų Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Visos jos knygos skaitomos labai skaniai…

Žymos: , , , , , ,

Paskelbė Skaitytoja, 2017 m. lapkričio 20 d.

Saulės nugairintose Sicilijos kalvose Lukas Amorė moko gaminti valgius, kurių receptus jo šeimos moterys perdavė iš kartos į kartą. Ruošdamasis priimti naują grupę kulinarijos mokykloje „Meilės maistas“, jis tikisi, kad kursai bus tokie patys, kaip visada. Jis gamins valgį, veš savo mokinius aplankyti vynuogynų ir alyvmedžių giraičių, valgys kartu, susibičiuliaus ir po dviejų savaičių jie išsibarstys po visus pasaulio kampelius, iš kurių buvo atvykę. Tačiau Luko laukia staigmena.
Šį kartą į kursus užsirašė keturios moterys. Kiekviena iš Sicilijoje praleisto laiko tikisi daugiau nei vien naujų valgio gaminimo įgūdžių. Molė – gurmanė ir darbo išsekinta mama, leidžiasi į seniai išsvajotas atostogas. Tricija – viena geriausių Londono advokačių, nusprendžia atitrūkti nuo jėgas sekinančio darbo ir šeimos. Valerija, sielvartaujanti dėl savo partnerio mirties, bando pradėti gyvenimą be jo. Neseniai skyrybas išgyvenusi Popė atvyksta į Siciliją susipažinti su vietove, kurioje gimė ir augo jos senelis.
Užsimegs draugystės, bus dalijamasi paslaptimis ir gyvenimo istorijomis. Lukas dar nežino, kad moterų grupelė pakeis jo gyvenimą. O Molei, Tricijai, Valerijai ir Popei ši kelionė reikš naują pradžią.

https://www.knyguklubas.lt/sicilietiska+istorija.html

Žymos: , , , ,

Paskelbė Gitana, 2017 m. lapkričio 15 d.

Poeto, literatūros apžvalgininko Mariaus Buroko rekomenduojamų knygų sąrašas:

1.  Roberto Bolaño „Pašėlę detektyvai“,  iš ispanų kalbos vertė Alma Naujokaitienė, 2013 (madingiausias Lotynų Amerikos autorius Vakarų Europoje).
2.  Philip Roth „Portnojaus skundas“,  iš anglų kalbos vertė Marius Burokas,  2012. (Prieš beveik pusšimtį metų išleistas „Portnojaus skundas“ taip ir liko pats skandalingiausias amerikiečių rašytojo Philipo Rotho – Nacionalinės knygų, Nacionalinės kritikų, Pulitzerio, Bukerio ir beveik Nobelio premijos laureato – romanas. Jo autorius buvo kaltinamas ne tik visas moralės normas pamynusiu seksualiniu ištvirkimu, bet ir prieš savo tautą nukreiptu patologiniu antisemitizmu).

3.  William Faulkner „Jeruzale, jeigu tave užmirščiau“, iš anglų kalbos vertė Violeta Tauragienė, 2013
4.  Juan Carlos Onetti „Maitvanagis“, iš ispanų kalbos vertė Valdas V. Petrauskas, 2013 (1962 m. pelnė Urugvajaus nacionalinę literatūros premiją. 1980 m. buvo apdovanotas Cervanteso premija, aukščiausiu ispanų literatūros apdovanojimu, kurį prieš tai pelnė tik A. Carpentieras ir J. L. Borgesas).

5.  Philipe Claudel „Pilkosios sielos“, iš prancūzų kalbos vertė Alina Kiliesaitė, 2010 (Paslaptys ir žmogžudystė – pagrindiniai šio romano prieskoniai. Užsienio spaudoje rašytojo gebėjimas kurti mistišką, tamsią, paslaptingą ir nerimą keliančią atmosferą lyginamas su žymaus amerikiečių novelisto Edgaro Allano Poe talentu).
6.  Graham Swift „Vandenų žemė“, iš anglų kalbos vertė Laimantas Jonušys, 2010
7.  Julian Barnes „Flobero papūga“, iš anglų kalbos vertė Nijolė Chijenienė, 2011 (Laviruodamas tarp romano, biografijos ir literatūros kritikos žanrų, sukuria įtraukiantį ir itin originalų detektyvinių elementų kupiną pasakojimą apie rašytojais ir jų kūriniais apsėstus skaitytojus, apie meną ir tai, kaip jis veikia gyvenimą, apie meilę, aistras bei išdavystes – ir literatūrines, ir labai tikroviškas…)

8.  Pawel Huelle „Mercedec-Benz. Iš laiškų Hrabalui, iš lenkų kalbos vertė Vytautas Dekšnys, 2011

9.  W. G. Sebald „Išeiviai“, iš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė, 2011

10. John Dos Passos „Manhatano stotis“, iš anglų kalbos vertė Povilas Gasiulis, 2012

Visas šias knygas rasite bibliotekoje!

Šaltinis: http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/23960

Senas posakis „nespręsk apie knygą pagal jos viršelį“ niekada nebuvo tiesa. Iniciatyva, kuri kovoja su išankstiniu nusistatymu – Žmogiškos bibliotekos projektas „išnuomoja“ žmones, kuriems atėjo sunkūs laikai arba kurie gyveno ypatingai. Tikslas yra užtikrinti, kad Žmogus biblioteka išnaudotų visą savo potencialą ir būtų  pritaikyta visose pasaulio bendruomenėse.

Viena iš pirmųjų knygų originalioje Žmogiškoje bibliotekoje Roskilde festivalyje buvo policijos pareigūnas Erik Pontoppidan iš Kopenhagos metropolijos policijos departamento. Jo komentaras po dviejų valandų sesijos su keturiais jaunais skaitytojais iš antifašistinio judėjimo: „Visais savo tarnybos policijoje metais aš niekada nebuvau patyręs nieko tokio galingo ir efektyvaus“.

Londonas: Žmogiškoje bibliotekoje galite išsinuomoti žmones, kurie sunkiai gyveno ir turi pačių įvairiausių patirčių, ir jie papasakos visą tiesą. Tai būdas panaikinti stereotipus, išplitusius Didžiojoje Britanijoje. „Knygos“ sėdi prie apvalaus stalo ir dėvi geltonas šilko juostas, ant kurių parašyta  „knyga“. Dešimt žmonių savanoriškai tapo šios žmogaus bibliotekos dalimi, įsteigtos nevyriausybinės organizacijos „Krizė“ Londone. Visi jie išgyveno sunkius laikus, kai kurie vartojo narkotikus; kiti gyveno gatvėje arba sirgo psichinėmis ligomis. Jie siūlo save visuomenei ir gali būti „pasiskolinti“ pusvalandžiui, pakankamam laikui, kad perduoti savo patirtį.

„Aš buvau agorafobiška“, – sako Teresa, raudonplaukė žaliomis akimis.  „Neišeidavau iš namų po 12 savaičių.“ Kodėl ji dalyvauja šiame projekte? „Noriu parodyti, kad už ligos yra žmogus, ir išsklaidyti stereotipus apie tai, nes tai dažnai suvokiama kaip tingumas“. Kitos „knygos“ – Mafruha, Bangladešo pabėgėlis ir poetas; Irutė, lietuvė, turinti  neįgalią dukrą; arba Rafeik, narkomanas, kuris yra dar ir benamis. Ant sienos pakabinta lenta apibūdina kiekvieną gyvenimo istoriją ir nurodo, kas yra „prieinamas“, o kas yra „paimtas“. Iniciatyvos organizatorė Veena Torchia tikisi sugriauti tam tikrus stereotipus. „Aš augau Pietų Afrikoje per apartheidą, fanatizmo ir baimės atmosferoje“. Ji mano, kad susitikimas su realiu žmogumi gali pakeisti daugelį dalykų. Džiuljeta, viena iš „skaitytojų“, sutinka. „Aš tikrai susitapatinau, atpažinau save vienoje iš  „knygų“, nes mes augome toje pačioje miesto dalyje ir abi esame rasizmo aukos“.

Žmogiškos bibliotekos idėja gimė Danijoje nevyriausybinės organizacijos „Smurtui – ne“ dėka ir ši idėja buvo perduota maždaug šešiasdešimčiai šalių. Bet iš tikrųjų  ši idėja pirmiausiai atsirado Didžiojoje Britanijoje, o jos iniciatoriai – Nick‘as Little‘as, bibliotekininkas ir Oz‘as Osborne‘as -, dirbantis Norfolko apskrities kaimo NVO. Kalbant apie „knygas“, jos parenkamos pagal griežtą tvarką. „Siekiama, kad būtų grupė žmonių, atstovaujančių visoms visuomenėms dalims“, – sako bibliotekininkas: nuo ŽIV užsikrėtusio asmens iki lenkų migranto, taip pat transseksualų ar neįgaliųjų“. „Pavadinimai“ yra reguliariai atnaujinami. „Po rugsėjo 11-osios buvo svarbu įtraukti musulmonus dėl islamofobijos“, – sako jis.

Kartais „biblioteka“ yra mokymosi vieta. „Žmonės sužino, pavyzdžiui, kad prieglobsčio prašytojas neturi teisės dirbti ir todėl nepretenduos į britų darbo vietas“, – aiškina Osbornas. Nickas Little ir Oz Osborne žino, kad „niekada neįmanoma įtikinti visų“, o kartais reakcijos yra netgi smurtinės. „Vienas žmogus puolė mane, nes aš pasiūliau jam paskaityti knygą apie gėjus, o jis pagalvojo, kad aš vadinu jį homoseksualu“, – sako N. Little. Tačiau yra ir pasiekimų: „Mes pakeitėme krikščionių fundamentalistų nuomonę dėl gėjų vedybų“.

O Claire Carney, kuri organizavo keletą renginių Prestone, Anglijos šiaurėje, sako, kad dalyviai, su kuriais ji kalbėjo, sužinojo, kad „negalima užsikrėsti AIDS per seiles, arba kad akla moteris irgi gali turėti vaikų“.

Žmogiškoji biblioteka yra sukurta siekiant sukurti teigiamą pokalbių sistemą, galinčią įveikti stereotipus ir išankstinius nusistatymus per dialogą.

Žmogiškoji biblioteka yra vieta, kurioje realūs žmonės yra skolinami skaitytojams. Vieta, kurioje tikimasi, vertinama ir atsakoma į sudėtingus klausimus.

Šaltinis: https://www.worldcrunch.com/culture-society/the-human-library-check-out-a-living-book-and-listen-to-their-story
http://humanlibrary.org/about-the-human-library/

Paskelbė Skaitytoja, 2017 m. lapkričio 3 d.

„Štai kas jam yra pašto ženklai – brangakmeniai. <…> Deimantai, rubinai, smaragdai.“

Romantiškas, užburiantis, įtraukiantis ir nepaleidžiantis, šis pasakojimas atskleidžia stipresnę už laiką meilės ir prisiminimų galią.

Jillian Cantor (Džilian Kantor) – amerikiečių rašytoja, visame pasaulyje išgarsėjusi ne vieną apdovanojimą pelniusiais istoriniais romanais paaugliams ir suaugusiems.

Žymos: , , , , , , , ,

Paskelbė Skaitytoja, 2017 m. spalio 26 d.

Dienos likučiai

Neleisk man išeiti

Žymos: , , ,

Paskelbė Skaitytoja, 2017 m. spalio 26 d.

„Vitražų meistro dukra“ – romanas, kupinas paslapčių. Ir visos jos sukasi apie vitražų dirbtuvę, angelus ir vienos šeimos istoriją. Muzikantė Fran priversta vėl grįžti į Londoną, nes sunkiai serga jos tėvas, vitražų meistras. Į tą pačią seną, XIX a. menančią krautuvėlę-dirbtuvę Vestminsteryje, virš kurios Fran su tėvu ir gyveno. Motinos ji niekuomet nepažinojo, ji mirė, kai Fran dar buvo kūdikis, ją užaugino atšiaurus ir nekalbus tėvas. Ir štai dabar jis ligoninėje, dirbtuvėje likęs tik meistras Zakas… Ir tėvo paliktas iššūkis – restauruoti, tiksliau – iš gabalėlių sudėlioti sudužusį parapijos bažnyčios vitražą su angelu. Dėlionė ima keisti ne tik Fran dabartį; staiga mergina randa dienoraštį, kuriame – neįtikėtina prieš šimtmetį nutikusi meilės istorija. Pradėjusi ją skaityti, Fran supranta, kad toji praeitis tiesiogiai siejasi su ja pačia. Sudužęs vitražas pamažu atgimsta, o Fran iš laiškų ir dienoraščių dėlioja svetimo gyvenimo mozaiką apie karalienės Viktorijos laikų merginos gyvenimą… Praeityje slypi dabarties raktas.

Kelionė laiku Fran nuveda prie tiesos apie jos mamą, priverčia išgyventi aistrą ir surasti tikrą meilę, kentėti, ilgėtis ir susitaikyti su tuo, ko negali pakeisti. Bet viskas atrodo kitaip, kai saulė ima skverbtis pro stiklą su angelu.

http://www.tytoalba.lt/vitrazu-meistro-dukra

Žymos: , , , , , ,