Paskelbė Skaitytoja, 2015 m. rugsėjo 3 d.

cdb_Vienisas-vilkas_p1Neretai girdžiu sakant, kad autorius, „kepantis“ knygas kaip blynus vieną po kitos, praranda patrauklumą skaitytojui, nes ima kartotis ir sunkiai sugeba nustebinti. Tokių atsiliepimų tenka išgirsti ir apie mano taip mėgiamą rašytoją Jodi Picoult, kuri gali pasigirti ganėtinai solidžiu parašytų knygų skaičiumi.

Kadangi esu užkietėjusi šios autorės gerbėja, dažnai leidžiuosi į naujausių jos kūrinių medžioklę. Šį kartą į mano godžias rankas pateko jos romanas „Vienišas vilkas“. Nors romano siužeto linija vystosi panašiai kaip ir kituose rašytojos romanuose (istorijos kulminacija ir atomazga perteikiamos teisminio proceso metu), šioje knygoje skaitytojo laukia ir netikėtumas. Rašytoja žmonių šeimos gyvenimą paraleliai sugretina su vilkų gauja. Vieno iš knygos herojų gyvenimas su vilkų šeima ir pastangos įsijausti į vilko vaidmenį, detalus tokio gyvenimo aprašymas mane privertė pajusti gana dviprasmiškus jausmus nuo tam tikro neigiamo įspūdžio, peraugusio į susidomėjimą, sumišusį su, nebijokime šio žodžio, pasišlykštėjimu, galiausiai virtusiu sunkiai pripažįstamu suvokimu, kad tai stipriausias ir didžiausią įspūdį paliekantis knygos bruožas. Būtent dėl šio rašytojos sumanymo sugretinti civilizuotų žmonių šeimos ir plėšrių vilkų gaujos gyvenimus ir išgyvenimo instinktus bei dėl šio sumanymo pateikimo knygos tikrai nepavadinčiau „eiliniu“ Jodi Picoult romanu. Dėl to galiu pasidžiaugti, kad „dar vieną“ savo knygą autorė meistriškai ir originaliai pateikia kaip tikrai neeilinį savo kūrinį.

Tai taip pat knyga, kaip jau įprasta šiai rašytojai, gvildenanti skaudžias šeimos bei opias visuomenės problemas. Šį kartą autorė paliečia opų eutanazijos klausimą. Ar aktuali ši tema, ar ne, tegul kiekvienas skaitytojas sprendžia pats, tačiau iš patirties žinau, kad sunku išlikti abejingam skaitant šios autorės kūrinius. Skaitydama „Vienišas vilkas“, jaučiau įvairialypius jausmus. Ramybės nedavė autorės keliama mintis, ar tikrai žmogus gali vaidinti Dievą ir spręsti, kieno gyvenimas pakankamai „kokybiškas“, kad jam būtų leista jį tęsti. Kas nustato to „kokybiško“ ir teisingo gyvenimo standartus, ir kas turi teisę spręsti, kada jau galima ir būtina nuspausti tą „gyvenimo mygtuką“, nukirsiantį kažkieno kito gyvenimo liniją? Susimąsčiau, ar teisinga teigti, kad šeima yra svarbiausias kiekvieno žmogaus prioritetas, bet tuo pat metu paminti visus šeimos narių jausmus ir viltis bei leisti jai iširti, siekiant savo individualių tikslų, kas jau tampa nuolatiniu šiandienos reiškiniu.

Drąsiai galiu teigti, kad ši knyga nepaliks abejingo nei vieno. Vienaip ar kitaip ji sukelia tam tikrus jausmus ir mintis, tik nuo kiekvieno individualiai priklauso, kokiems įspūdžiams pasiduoti. Manau, kad šis kūrinys vienus gali sudominti neįprastais sugretinimais, kitiems sukelti opių minčių, dar kitus šokiruoti, nuliūdinti ar net prislėgti. Paklausite savęs, kam tada skaityti knygą, kuri sukels neigiamas emocijas? Mano atsakymas paprastas – šios autorės knygos skirtos norintiems jausti ir gebantiems tuos jausmus, kokie jie bebūtų, priimti.

Žymos: , , ,

Paskelbė Virginija S., 2015 m. rugpjūčio 18 d.

Kiek anksčiau dalinausi savo įspūdžiais apie perskaitytas kitas šios autorės knygas – „Dingusi“  ir „Tamsumos“.   Šį kartą į rankas pateko rašytojos deastrus pjuviaibiutinis romanas „Aštrūs pjūviai“.

Galbūt svarstant, ar verta skaityti šią knygą, būtų galima padaryti įspūdį vien pacitavus visiems gerai žinomų plunksnos meistrų teigiamus atsiliepimus („Šią knygą pavadinti tik puikia –  išties menkas pagyrimas“ –  rašo Stephen King , „Gillian Flynn pateikia puikų detektyvą, stulbina savo įžvalgomis…“ –  taip „Aštrius pjūvius“ vertina Harlan Coben; išvardinus nominacijas, kurios rašytojai atiteko už šį kūrinį: „Aštrūs pjūviai“ iškart laimėjo dvi Britain’s Dagger Awards nominacijas (du kartus šios premijos daugiau nėra gavęs nei vienas rašytojas)… O gal kažkam geresnis rodiklis yra eilinio skaitytojo nuomonė, kurią ir rengiuosi pateikti.

Tai nelengvas, painus pasakojimas, nejauki kelionė kartu su pagrindine romano heroje po jos nelaimingą vaikystę ir keistą dabartį, kada ji, būdama dienraščio reporterė, gauna pirmą rimtą užduotį parašyti reportažą. Ji nenoromis išvyksta į gimtąjį miestelį, kur buvo nužudytos dvi mergaitės. Glumina nejauki miestelio atmosfera, šaržuotai piešiami jo gyventojų portretai, pradžioje netgi erzina Kamilės (pagrindinės veikėjos) gyvenimo užkaboriai su jos keistais įpročiais… Tiesą sakant, kažkuriuo metu buvo noras nebeskaityti knygos. Keistą atmetimo reakciją sukelia nuolatinis metaforiškas šaltis, herojės vienatvė ir liguisti prisiminimai iš vaikystės, susvetimėjusių ją supančių žmonių įpročiai… Palyginčiau tai su dvasine Apokalipse. Filmuose matome tuščius, nuniokotus miestus, o Gillian Flynn parodo mums savotiškai išsigimusios visuomenės atstumiantį paveikslą.

Ir vis dėlto šiame nejaukiame chaose  gyva, šilta žmogiškumo išlikimo užuomazga yra. Tai – pati Kamilė, kuri, tarsi dar kartą praradusi šeimą, vėl kabinasi į gyvenimą ir labai norisi tikėti, jog jai šįkart pasiseks, nes šalia yra žmonės, kurie ja nuoširdžiai rūpinasi.

„Aštrūs pjūviai“ – talentingo meistro darbas. Čia yra ir psichologinių įžvalgų, ir trilerio elementų ir nėra jokio pigaus noro priblokšti. Rekomenduoju!

Žymos:

Most popular Book Set

Knygos, kurias rasite bibliotekoje

Šaltinis yra čia

 

O tie, kurie keliauja – visada ieško nuorodų: pažintinių knygų, kelionių vadovų, o grįžus – dar didesnis noras užgimsta giliau Įdomiausios kelionės po Lietuvąpasidomėti aplankytu kraštu ar vieta.

Linkėdami puikių įspūdžių keliaujant, siūlome susipažinti su naujausia kelionių literatūra ir į kelią įdedame D. Urnevičiūtės posmą:

„ Kiekvieno kelio pradžioje – namai.

Ir pabaiga jie kiekvienos kelionės.

Mes šių dienų keisti, klajokliai žmonės,

Bet mes sugrįžtame, kai pašaukia namai…“

Naujos knygos ir ne tik …

Polonezų kelias: Lietuva, Baltarusija, Lenkija 2005-2007 m.: [informacinis-pažintinis leidinys apie vietoves labiausiai susijusias su kunigaikščiais Oginskiais] / [Danutė Mukienė, Giedrė Rutkauskaitė, Vytas Rutkauskas, Milda Vyšteinaitė ; sudarė Danutė Mukienė]. – Vilnius-Rietavas [i.e. Vilnius]: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2007. – 143, [1] p.

Po Lietuvą su šeima: 25 maršrutai / [sudarytojas Vytautas Kandrotas]; [tekstų autoriai Sandra Depšytė, Justina Garlaitė, Aušra Jakubonytė, Vytautas Kandrotas, Sandra Kanopkaitė, Jovita Martišiūtė, Vaiva Pėtelienė, Agnė Rudytė]. – Kaunas: Terra publica, 2014. – 222, [2] p.

Įdomiausios kelionės po Lietuvą: 70 maršrutų, 700 fotografijų, 1100 objektų : [iliustruotas žinynas / sudarytojai Danguolė Kandrotienė ir Vytautas Kandrotas]. – Kaunas: Terra publica, 2012. – 438, [2] p.

Žemaičių krikšto pėdsakais: piligrimų ir keliautojų vadovas / [tekstus parengė Rimantas Gudlinkis ir Vladas Liepuonius]. – Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2013. – 151, [1] p.

 

Labas, Norvegija: informacija apie šalį: keliautojų patirtis, patarimai: [straipsnių rinkinys]/ sudarė Ona Nosevičienė. – Vilnius: Fortus vita, 2014. – 96 p.

Keturios kuprinės: Pietryčių Azija, Australija, Naujoji Zelandija, Pietų Amerika, Antarktida: [kelionių dienoraštis] / Vilija Navickaitė. – Vilnius: Didakta, 2013. – 287, [1] p.

Ir aš buvau Afrikoje: aplink pasaulį dviračiais per 525 dienas / Goda Čiplytė. – Vilnius: Mažoji leidykla, 2013. – 284, [3] p.

Karaliaučiaus kraštas : paveldas, lietuvių raštijos asmenybės: [kelionių gidas]: skirta K. Donelaičio 300 m. jubiliejui / Valentinas Juraitis. – Vilnius: Žemės trauka, 2013. – 232, [8] p.

Mamahuhu: šešeri metai Kinijoje / Eglė Aukštakalnytė Hansen; [iliustruota autorės nuotraukomis]. – Vilnius: Tyto alba, 2015. – 347, [93] p.

Sapnuoju, kad einu: Vilnius – Santjago de Kompostela: [įspūdžiai iš piligriminės kelionės] / Jokūbas Vilius Tūras; [sudarytoja Vilija Tūrienė]; [nuotraukų autorius Jokūbas Vilius Tūras]. – Vilnius: IN VIA Baltic, 2014. – 171, [37] p.

Šventoji Žemė: kelionės vadovas / Lionginas Virbalas; [žemėlapius braižė Jurgita Čeberiakaitė]. – Vilnius: Aidai, 2015. – 270, [2] p.

Žymos:

Paskelbė Malvina, 2015 m. birželio 20 d.

Antanas MarkuckisTęsiame pokalbių ciklą apie KNYGAS ir SKAITYMĄ su žinomais Panevėžio krašto žmonėmis. Šįkart lankomės Panevėžio lėlių vežimo teatre, kalbamės su teatro įkūrėju ir vadovu Antanu Markuckiu.

Rankose laikote knygą „Mano gražiausios pasakos“. Ši knyga Jums pati pačiausia?

Neturiu tokios knygos. Paskutiniu metu grožinės literatūros beveik neskaitau, skaitau daugiau profesinę literatūrą, kuri man reikalinga darbui. Kadangi statysim „Tris paršiukus“, skaitau „Tris paršiukus“, ruošiuosi spektakliui. Yra štai atsiųsta ukrainiečių pjesė, skaitau ją išverstą į rusų kalbą. Turiu labai daug pjesių, per 30 metų prisirankiojau. Šiaip grožinės literatūros turiu tiek, kiek man padovanoja.

Knygos daugiausia ateina pas jus dovanojamos?

Labai mažai esu pirkęs knygų. Prieš aštuoniolika metų viena moteris man padovanojo visą biblioteką, gal apie tūkstantį knygų. Kiek supratau, pagyvenusi moteriškė kraustėsi į mažesnį butą, tiesiog nebeturėjo kur dėti knygų, tokia buvo jos dovana. Atsirinkau, kas labiau tinka. Buvo nemažai užsienietiškos literatūros, daug rusų klasikos, buvo ir lietuviškų knygų. Viską sudėjom teatre, žmonės galėjo atsirinkti, kas ko nori. Taip ir išsidalinom, bet nemaža dalis liko pas mane.

Ką labiausiai mėgstate skaityti?

Apie pusantrų metų grožinės literatūros beveik neskaičiau. Šiaip mano mėgstamiausia literatūra – biografijos apie įžymius žmones. Nemėgstu fantastikos.

Kokias biografijas paminėtumėt?

Apie Hitlerį, apie Staliną. Žinoma, daug skaitau apie lėlininkus, pavyzdžiui, S. Obrazcovą. Taip pat apie A. Kaliaginą. Kad ir apie D. Banionį, patinka T. Sakalausko „Monologai“. Gera knyga apie E. Mezginaitę.

Kokias mėgstate skaitymo aplinkybes?

Mano mada yra labai paprasta, vienu metu niekada neskaitau vienos knygos. Skaitau dvi, tris knygas, jeigu tai biografinės knygos, pasirenku pagal ryškumą, vienas personažas galbūt švelnesnis, kitas – grubesnis. Jeigu knyga gera, galiu ją skaityti iki trijų, keturių ryto, galiu nemiegojęs eiti į darbą. Taip pat knygos šriftas labai svarbu, jis turi būti aiškus. Nuotaika taip pat reikalinga. Geros knygos skaitymas tai – apeiga. Šiaip dabar atsiversti J. Marcinkevičiaus negalėčiau. Turiu būti namie, ramybėj, kai girdisi paukšteliai, smegenys neapkrauti. Turi būti aplinka, nuotaika, jeigu nori iš knygos paimti tą, ką galima iš jos paimti. Skaityti šio įrašo tęsinį… »

Paskelbė Neistorikas, 2015 m. gegužės 27 d.

kunciusNesu Herkaus Kunčiaus kūrybos gerbėja, bet viena naujausių jo knygelių* patraukė savo pavadinimu. Perskaičiau ir nepasigailėjau. Ir ne vien todėl, kad pirmoje esė („Pusmėnulis, nugalėjęs erelį“) Adomo Mickevičiaus mirties faktas įgyja konkrečių lokalinių bei emocinių dimensijų ir iš neutralaus žinojimo virsta išgyventa savastimi, bet ir dėl egzotiškai žybtelėjusio būdvardžio „šãlimas“ vietininko „šalimosè“ (33) bei visai jau lietuviškai žaižaruojančių „aistruolių“ (34) vietoj visur plūstančių nugeibusių „sirgalių“.
Deja, tuo džiaugsmas ir baigėsi, nes redaktorius nepasivargino ištaisyti elementarių kalbos klaidų. Pradėsiu nuo „užsipilti“ (= įsipilti) degalų (106). Ką čia aiškinti? Nebent tai, kad pasakotojas, viešėdamas Bulgarijoj ir ypač Gruzijoje, dažniausiai būna akis užsipylęs, o jo pavartotas žodžių junginys („užsipilti degalų“) begėdiškai pretenduoja į frazeologizmą. Čia, beje, ir paradoksai prasideda: juo daugiau pasakotojas degustuoja, ragauja, pilsto ir laisto, tuo mažiau daro kalbos klaidų. Taigi, dauguma jų koncentruojasi knygos pradžioje, kol autorius dar tvirtai laikosi ant kojų.
Padalyvių vartojimo klaida dažniausia: „persėdus“ (15) = persėdęs, „nepaisant“(18) = nepaisydamas, „stumiantis“(26) = stumdamasis, „besidairant“ (30) = besidairydamas, „susidūrus“ (33) = susidūręs, „gurkštelėjus“ (33) = gurkštelėjusios, „užleidžiant“ (36) = užleidžia, „nepaisant“ (88) = nepaisydamas, „nedelsiant“ (92,94) = nedelsdamas, „įlipant“ = įlipdami…
Netrūksta ir semantizmų: „ženklus“ (10) = ryškus, įspūdingas, įsimintinas, nepamirštamas, „neakivaizdžiai“ (11) = netiesiogiai, „nebeveiksi“ = nebeveikianti, „tapybiška“ (28) = vaizdinga, „šioje vietoje“ (29) = taigi, „tenka“ (29) = reikia, reikėtų, „likusios“ (33) = visos kitos, ‚pašvęstas“ (35) = skirtas, paskirtas, atiduotas, „nevystome“ (68) = neplėtojame, „iššaukiamai“ (93) = akiplėšiškai… Skaityti šio įrašo tęsinį… »

Žymos: , , ,

Paskelbė Virginija S., 2015 m. balandžio 13 d.

coben1Kur mus gali nuvesti virtualybė? Kuo rizikuojame, ką paaukojame į interneto platybes paskleisdami informaciją apie save, talpindami savo nuotraukas? Kiekvienas gali pasakyti, jog tokie įspėjimai būti atsargiems jau pradeda pabosti, o ypač jaunoji karta, tie, kuriuos juokais galima pavadinti gimusiais su mobiliuoju telefonu rankoje. Tačiau ši konkreti istorija, kurią pasakoja vienas populiariausių New York Times rašytojų, Edgar, Shamus ir Anthony premijų laimėtojas Harlan’as Coben’as, turėtų priversti bent trumpam susimąstyti, kiek saugūs esame pasaulyje, kur gana sunku atskirti iliuziją nuo realybės.

Tai ir romanas apie vienišumą, kurį sąlygoja šiandieninis beprotiškai skubantis pasaulis. Apie vienišų žmonių bandymą kurti tikrus, nuoširdžius santykius pasikliaujant interneto siūlomomis galimybėmis. Apie tai, kokią kitą – daug ciniškesnę ir žiauresnę – pusę slepia virtuali realybė.

Galbūt tai ir nebuvo romano autoriaus idėja, tačiau galima įžvelgti ir kažką panašaus į nostalgiją laikams, kuomet žmonės daugiau bendravo akis į akį, buvo nuoširdesni, atviresni. Ilgiuosi tavęs – tai tarsi sinonimas frazėms ilgiuosi nuoširdumo, tikrumo, patikimumo, saugumo žmogiškuose santykiuose. Tai iliustruoja romano herojės Ketės ir jos buvusio sužadėtinio istorija. Jų išsiskyrimas trunka jau beveik 20 metų. Ir štai kartą Ketė pažinčių portale pastebi Džefo nuotrauką… Kur tai nuves, nepasakosiu, tik pasakysiu, jog autorius toli gražu neapsiriboja šia vienintele pasakojimo linija, nes tai, ko gero, būtų netgi ir nuobodu. Romane atsiskleidžia daug likimų. Kai kurie charakteriai galbūt ir nelabai įtikinami, tačiau jų dėka galima įvertinti ir savo asmenines savybes – nuoširdumą, patiklumą, įžvalgumą, intuiciją, prisirišimą…
Net jei ir neskaitysite šio romano, bent jau palinkėsiu – būkite atsargūs. Pavojai tyko ne tik realiame gyvenime. Negeranoriškumas pačiomis bjauriausiomis jo formomis gyvuoja ir virtualiame pasaulyje. Branginkime nuoširdžius, tikrus žmogiškus ryšius su tais, kurie šalia mūsų, kam galime pažvelgti į akis, kieno balsą ir juoką galime girdėti.

Žymos: , ,

Paskelbė Neistorikas, 2015 m. kovo 13 d.

 pradziosTūlas yra įsitikinęs, kad kiekvieno žmogaus gyvenimas romano vertas. Gal ir taip. Bet ar kiekvienas jį parašys? Laima Abraitytė parašė, nors jos „Pradžių“ žanras apdairiai nenurodytas, o kūrinio intencija tesanti palikti „atminimą vaikaičiams. Kai jiems jau parūps, bet nebus ko paklausti“. Tačiau šį kuklų pažintinį tikslą literatūrinis pasakotojos talentas kilsteli iki žodžio meno aukštumų ir teikia visiems norintiems skaitymo malonumą.

Retas ir brangintinas knygos privalumas – ji pagauna nuo pirmų puslapių. Pagauna ir nebepaleidžia, nes pasakojimo centras ir branduolys- žmogus: ir pati pasakotoja, ir gausybė antraeilių bei trečiaeilių personažų. Ir visi jie – antipodai tam, „kuriam nieko nereikėjo“ arba, kitais žodžiais, ne dirbtinai konstruojami, o tapomi meninės tiesos principu. Pirmiausia tai pasakytina apie pasakotoją. Laimelės vaikystė, augimas, brendimas, tėvų, ypač motinos, įtaka, charakterio ir pasaulėžiūros formavimasis, lemtingi valios ir jausmų bei prigimties išbandymai, pagaliau pimieji savarankiški žingsniai pašaukimo keliu…Kuriamas kuklios, doros, valingos, puoselėjančios humanistinius idealus, gamtos gausiai apdovanotos ir norinčios būti savimi, tarnauti Tėvynei ir tėvynainiams asmenybės paveikslas, liudijamas nuotraukų, jog tai ne meninės fantazijos vaisius, o realus asmuo. Skaityti šio įrašo tęsinį… »

Žymos: , , ,

Paskelbė Virginija S., 2014 m. gruodžio 18 d.
Dingusi

Dingusi

Tamsumos

Tamsumos

Nežinau kodėl, bet niekad pernelyg uoliai nesiverždavau perskaityti to, kas įvardijama kaip „pasaulinis bestseleris“. Net atvirkščiai – man atrodydavo, kad veikiausiai tokie kūriniai dažnai pervertinami, kad jiems sukuriama dirbtina šlovė ir skaitytojas lengvai praryja šį jauką:“visi skaitė, turiu ir aš perskaityti“. Todėl kai tik pasirodė Gillian Flynn romanas „Dingusi“ ir iš šių knygų knygynų vitrinose netgi buvo statomos sienelės, mane tai veikė neigiamai. Galvojau – na, galbūt kada nors vėliau ir perskaitysiu, kai atslūgs visuotinis susidomėjimas.
Taigi, knyga atkeliavo iki manęs. Tiesa, pirmiau perskaičiau „Tamsumas“, o ne „Dingusią“, bet jau po pirmojo perskaityto romano turėjau „atsiimti savo žodžius“. Romanas tikrai stiprus. Gal geriau sakyti – abu romanai stiprūs. Tiek viename, tiek kitame pasirinkta pasakojimo maniera – kai pirmiausia kaktomuša susiduri su romano veikėjus ištikusia nelaime, o po to grįžtama į praeitį ir vėl žingsnis po žingsnio keliaujama ligi to paties tragiško įvykio – verčia jaustis taip, lyg sėdėtum atviram lauke, aplinkui rinktųsi juodi audros debesys, o tu, sugniaužęs iš įtampos kumščius, lauktum , kada trenks perkūnija ir tvykstels žaibas. Man tai nebuvo lengvi laisvalaikio skaitiniai su arbatos puodeliu rankoje, jaukiai užsiklojus kojas pledu. Tai, ką verčia išgyventi savo romanų veikėjus autorė, neišvengiamai išgyveni ir pats. Nenoriu aprašinėti kiekvieno romano atskirai, nes tai labai suprimityvintų autorės užmojį atskleisti žmogiškosios prigimties įvairius kampus. Ir „Tamsumose“, ir „Dingusioje“ paliečiami meilės, nevilties, neapykantos, nusivylimo jausmai, čia toli gražu nėra ryškaus padalijimo į „juoda-balta“, juk to nėra ir mūsų gyvenime, tiesa? Mes patys einame dygliuotu keliu, štai ir G. Flynn renkasi tokį pasakojimo būdą – leidžia pažinti savo veikėjus iš įvairių pusių.
Jei norite knygų, kurių autorius – aštrus, protingas pasakotojas, jei domitės išmoningais siužetais, kurių šerdyje – šeimos (tėvų-vaikų, sutuoktinių) santykiai, jei žavi ryškiai tapomi psichologiniai herojų paveikslai – rinkitės Gillian Flynn knygas. Jos to vertos.

Žymos: , ,

Paskelbė Gitana, 2014 m. gruodžio 17 d.

Knygos surašytos pagal abėcėlę (o kaip gi kitaip!).

Bibliotekos darbuotojai atsakingai pateikė pačią pačiausią savo perskaitytą knygą – rasite visokio žanro.

Tebūnie šis sąrašas – iššūkis Jums! Skaitykit, mėgaukitės, komentuokit!

 

Aktoriai, režisieriai ir kasininkės : ko nematė žiūrovai / Nijolė Narmontaitė. – Vilnius : Alma littera, 2014. – 335, [1] p.

Anė iš Žaliastogių : [romanas] / Lucy Maud Montgomery. – Vilnius : Alma littera, 2013. – 396, [2] p. („radau viską, ko man trūko“).

Angelai ir demonai : [romanas] / Dan Brown. – Kaunas : UAB „Jotema“, [2004]. – 404 p. („daug simbolių, norisi atrasti juos pačiam …“).

Antradieniai su Moriu / Mitch Albom. – Kaunas : A. Adamonytės firma „Trigrama“, [2001]. – 199, [1] p. („Knygoje mirties patale gulinčio profesoriaus ir buvusio jo studento pokalbiai apie gyvenimo prasmę… Išminties kupina knyga“).

Aš prieš tave : [romanas] / Jojo Moyes. – Kaunas : Jotema, [2012]. – 430, [2] p. – ISBN 978-9955-13-345-2. („pasiaukojimas; verčia suprasti pasirinkimo laisvę“).

Baltojo debesies šalyje : romanas / Sarah Lark. – Vilnius : Alma littera, 2013. – 596, [3] p. („nepaprasta istorija“).

Bėgančios su vilkais : Laukinės Moters archetipas mituose ir pasakose / Clarissa Pinkola Estés. – Vilnius : Alma littera, 2008. – 679, [1] p. („pakerėta, apstulbinta“).

Déjà vu. Vilnius, 1974-1990 : knyga apie vilniečių gyvenimą, miesto paslaptis pagal paskutinio sovietmečio Vilniaus mero Algirdo Vileikio pasakojimą / Inga Liutkevičienė. – [Vilnius] : I. Liutkevičienė, [2012]. – 256, [4] p. („smagūs prisiminimai“).

Dievas visada keliauja incognito : [romanas] / Laurent Gounelle. – Vilnius : Alma littera, 2012. – 357, [2] p. („tiesiog gyvenimo filosofija, lengvai skaitoma“).

Dievo namai : romanas / Samuel Shem. – Vilnius : Tyto alba, 2001. – 428, [1] p. („drastiška“).

Diktantai sielai : [esė] / Rimvydas Stankevičius. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008. – 161, [1] p. („tikrai sielai…“).

Dykumos balsai : moters kelionė į neatmenamų laikų Australiją / Marlo Morgan. – Vilnius : Vaga, 2011. – 197, [1] p. („galima išgyventi ir be materialių dalykų…“).

Dinos knyga : romanas / Herbjørg Wassmo. – Vilnius : Alma littera, 2009. – 477, [2] p. („moterų stiprybė bet kokiomis aplinkybėmis“).

Doriano Grėjaus portretas : romanas / Oscar Wilde. – 2-oji laida. – Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], [2014]. – 447, [1] p. („daug gerų patarimų – kaip nepasenti “).

Frida : Fridos Kahlo biografija / Hayden Herrera. – Kaunas : Kitos knygos, [2013]. – 501, [3] p. („stipri“).

Gyvas dangaus įrodymas : neurochirurgo kelionė į pomirtinį gyvenimą / Eben Alexander. – Vilnius : Eugrimas, 2013. – 206, [2] p. („žmogiškoji patirtis tęsiasi Anapus“).

Horizontas : romanas / Patrick Modiano. – Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba, 2011. – 151, [1] p. („stilingas pasakojimas apie žmogaus gyvenimą. Perskaičiau dukart.“).

Ir aidėjo kalnai : [romanas] / Khaled Hosseini. – Kaunas : Jotema, [2013]. – 399, [1] p. („Žmonių išgyvenimai iš kartos į kartą, apie Afganistano karo padarinius“).

Išskirtinės kelionės : Kinija, Tibetas, Mianmaras, Nepalas : atsakingas keliavimas, gražiausi maršrutai / Ieva Rutė. – Vilnius : Aukso pieva, 2014. – 357, [5] p. („praktiška – geri maršrutai“).

Itališkos „špilkos“ : romanas / Magdalena Tulli. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – 166, [2] p.(„sudėtinga šeimos istorija“).

Jeigu kas nors skaitys : atsiminimai / Jurgis Jakelaitis. – Kaunas : Spindulys, 1996. – 365, [2] p. („sukrečiantys atsiminimai“).

Juodoji orchidėja : romanas / James Ellroy. – [Kaunas] : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2006]. – 398, [2] p. („geras detektyvas“).

Kafka pakrantėje : [romanas] / Haruki Murakami. – Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba, [2007]. – 518, [1] p. („neeilinė, nenusakoma knyga, daug keistų, nesuprantamų personažų… labai gilus įspūdis…“).

Karalienė miega : [romanas] / Ingvar Ambjørnsen. – Vilnius : Vaga, [2005]. – 101, [2] p. („neeiliniai žmonių santykiai“).

Lapok, aspidistra : romanas / George Orwell. – Kaunas : Kitos knygos, 2012. – 277, [1] p. („labai suprantama veikėjo savijauta, pozicija netobuloje visuomenės sistemoje“).

Levandų kambarys : romanas / Nina George. – Vilnius : Alma littera, 2014. – 310, [1] p. („labai tiko po kelionės į Prancūziją“).

Mano senas drauge : [kūrybos rinktinė] / Elena Mezginaitė. – 2-oji papild. laida. – Panevėžys-Klaipėda [i.e. Klaipėda] : Eglės leidykla, 2014. – 432 p. („dūšios atgaivai…“).

Mergaitė ant jūros skardžio : romanas / Lucinda Riley. – Vilnius : Tyto alba, 2014. – 493, [2] p. („sudėtingi dviejų žmonių santykiai“).

Miestelio romansas : romanas / Grigorijus Kanovičius. – Vilnius : Tyto alba, 2013. – 429, [2] p. („autentiški prisiminimai, nuostabi knyga – į Jonavą užsimaniau nuvažiuot…).

Moterų kupė : romanas / Anita Nair. – Vilnius : Tyto alba, 2005. – 347, [1] p. (apie moteris ir jų istorijas“).

Neužmiršk manęs : romanas / Santa Montefiore. – Vilnius : Alma littera, 2014. – 434, [3] p. („Šitos autorės knygas visas perskaičiau. Man jos patinka“).

Paryžiaus dienoraštis : (prancūziškos sielos paslaptys) : (2009-2012) : optimizmo vadovėlis / Jaroslavas Melnikas. – Vilnius : Alma littera, 2013. – 174, [2] p. („žaisminga“).

Paryžiaus žmona : [romanas] / Paula McLain. – Vilnius : Vaga, 2011. – 399, [1] p. („Labai patinka biografinės knygos“).

Paskutinis mylimojo laiškas : [romanas] / Jojo Moyes. – Kaunas : Jotema, [2014]. – 478, [2] p. („viltingai romantiškas“).

Paskutinis traukinys : [romanas] / Rokas Flick. – Vilnius : Alma littera, 2012. – 381, [2] p. („mano krašto tragedija“).

Pašnekesiai su Helvecija : iš šveicariško dienoraščio / Janina Survilaitė. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. – 303  p.

Peliukas Lukas nenori eiti į darželį : [pasaka] / [parašė Anna Casalis]. – Vilnius : Alma littera, 2014. – [25] p. („super knygelė – jei nenorit eiti į darželį – būtinai paskaitykit ♥“).

Petruškos sindromas : [romanas] / Dina Rubina. – Vilnius : Nordina, 2013. – 330 p. („tiesiog kitokia knyga“).

Princesė : visa tiesa apie gyvenimą po skraiste Saudo Arabijoje / Jean Sasson. – Vilnius : Alma littera, 2012. – 251, [2] p. („žavi Rytų šalys, tikroviškos istorijos“).

Puodukas kefyro ant palangės : [apie gyvenimą sergant] / Gendrutis Morkūnas. – Vilnius : Bernardinai.lt, 2012. – 156, [2] p. („viskas labai tikra. Ir tragiška…“).

Rygos ilgesys : romanas / Karen Winter. – Vilnius : Gimtasis žodis, [2013]. – 382, [2] p. („paslaptinga šeimos istorija“).

Sinuhė egiptietis : penkiolika knygų apie gydytojo Sinuhės gyvenimą (apie 1390-1335 m. pr. Kr.) / Mika Waltari. – 2-asis patais. leid. – Vilnius : Tyto alba, 2009. – 656, [3] p. („labai didelė išmintis…“).

Sodininkas iš Prancūzijos : romanas / Santa Montefiore. – Vilnius : Alma littera, 2012. – 372, [1] p. („jeigu ką skaitau paskutiniu metu- tai Paryžius“).

Sonetai / William Shakespeare. – Vilnius : Žara, [2009]. – 192, [1] p. („visai kiti jausmai apėmė, nei skaitant, kai buvo 18-ka“).

Šiapus ir anapus Vilniaus vartų : veidai ir vaizdai / Gražina Mareckaitė. – Vilnius : R. Paknio leidykla, 2013. („tiesiog pamačiau Vilnių kitokį, vaiko akimis…“).

Šuns tikslas : [romanas] / W. Bruce Cameron. – Vilnius : Alma littera, 2012. – 276, [2] p. („nuostabus žmogaus ir gyvūno santykis“).

Švęsti kosmose ir tvarte : eseistika ir bičiulių bei bendražygių atsiminimai / Gendrutis Morkūnas. – Vilnius : Bernardinai.lt, 2010. – 373, [2] p.

Švyturys tarp dviejų vandenynų : romanas / M.L. Stedman. – Vilnius : Alma littera, 2013. – 323, [3] p. („būdamas teisingas vienam, net nenumanai, kad gali kažką nuskriausti“).

Ta pati Alisa : romanas / Lisa Genova. – Vilnius : Alma littera, 2014. – 276, [2] p. – ISBN 978-609-01-1541-1. („santykiai su artimaisiais – aktualūs“).

Tarp pilkų debesų : romanas / Ruta Sepetys. – Vilnius : Alma littera, 2011. – 334, [2] p. („perskaičius knygą, pasikeitė požiūris į tremtinius… verkiau…“).

Tėtušis Hemingvėjus : draugo atsiminimai / A.E. Hotchner. – Vilnius : Gimtasis žodis, [2013]. – 334, [2] p., [8] iliustr. lap.(„jei neeilinė asmenybė, tai ir neeilinė knyga“).

Trys lietuvių tautos pagrindai : iš [kunigo, visuomenės veikėjo] atsiminimų / Juozas Stakauskas. – Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 362, [1] p. („unikali, mažai žinoma Panevėžio m. asmenybė aprašo XX a. pradžios įvykius“).

Vaikantis vėją : [memuarai] / Claire Goll. – Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba, 2010. – 287, [1] p. („XXa. pr. menininkų gyvenimas, įvilktas į grožinės literatūros rūbą. Super“).

Viena Indijoje : [kelionių knyga] / Vaiva Rykštaitė. – Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba, [2014]. – 357, [2] p. („autentiška patirtis, geras humoras“).

Vienuolės paslaptis : romanas / Abraham Verghese. – Vilnius : Alma littera, 2013. – 557, [2] p. („humaniškas pasakojimas apie žmogaus norą ir nenorą daryti gera“).

Vyrai ant mano sofos : ko nežino jų moterys : psichoterapeutės užrašai / Brandy Engler ir David Rensin. – Vilnius : Alma littera, 2014. – 277, [2] p. („intriguojanti“).

Žemės stulpai : istorinis romanas / Ken Follett. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. – 102 p. („sužavėjo stiprūs charakteriai“).

Žiemos sodas : romanas / Kristin Hannah. – Vilnius : Gimtasis žodis, 2014. – 431, [1] p. („nepaprastai sukrečianti…“).

 

Jei kartais norėtumėt išsyk užsisakyti knygą, tai Bibliotekos el. katalogas yra čia