Paskelbė Janina, 2014 m. spalio 14 d.

Metų knygos rinkimai 2014 300x255 Metų knygos rinkimai – 2014Beprotišku greitumu sukasi metų ratas – jau žiūrime į būsimuosius 2015 – uosius ir kviečiame jungtis į jubiliejinę 10 – ąją akciją „Metų knygos rinkimai“. Nugalėtojai bus vainikuojami 2015 – ųjų knygų mugėjė, o rinkimai prasideda dabar.

Kviečiame išrinkti Metų knygas. Knygų suaugusiems penketukas: Aškinytė, Rasa. „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“, Granauskas, Romualdas. „Trečias gyvenimas“, Melnikas, Jaroslavas. „Maša, arba Postfašizmas“, Pukytė, Paulina. „Bedalis ir labdarys“, Žagrakalytė, Agnė. „Eigulio duktė: byla F 117“.

Poezijos knygų penketukas: Gailius, Antanas. „Penkiapėdžio sugrįžimas“, Kazlauskaitė, Giedrė. „Meninos“, Nastaravičius, Mindaugas. „Mo“, Navakas, Kęstutis. „100 du“, Stankus, Vytautas. „Iš veidrodžio, už“.

Knygų paaugliams penketukas: Grigaliūnienė, Danutė. „Kažkas ne taip“, Račickas, Vytautas. „Aš, dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai su sliekais“, Saja, Kazys. „Liepsnojanti“, Šukytė, Virginija. „Laimės formulė“, Vaitkutė, Neringa. „Titnago plunksna“.

Knygų vaikams penketukas: Adomaitytė, Gintarė. „Čiobrelių dvaras“, Baltrukonytė, Jurga. „Torčiukas ant debesėlio“, Zylė, Kotryna. „Milžinas mažylis“, Kandrotienė, Danguolė. „Spintos istorijos“, Žutautė, Lina. „Ferdinandas ir Pū: žygis į Australiją“.

Už labiausiai patikusią knygą visose kategorijose galima balsuoti interneto svetainėse metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt ir lrt.lt/; elektroniniu paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu adresu: „Metų knygos rinkimams“, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, 413 kab., LT – 01504 Vilnius. Daugiau: http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt/

brangus g Alice Munro – 2013 metų Nobelio premijos laureatė – jau lietuvių kalba

 

Keturiolikos apsakymų knyga „Brangus gyvenime“ – pirmoji pažintis su kanadiečių rašytojos A. Munro kūryba, iki šiol tokios galimybės neturėjome.

A. Munro – 2013 metų Nobelio literatūros premijos laureatė, 2009 metais pelniusi ir „Man Booker“ premiją už viso gyvenimo kūrybą.

Rašytoja – trumpojo žanro meistrė, įtaigių istorijų kūrėja, meistriškai prisiliečianti prie žmogaus sielos gelmių ir painių gyvenimo dramų.

Maištas, drąsa, susvetimėjimas, neištikimybė, sudėtingas jausmų pasaulis – kiekvienas ras sau labiausiai patinkančią istoriją.

Kviečiame skaityti

 

Žymos: , ,

Paskelbė Malvina, 2014 m. spalio 14 d.

3 300x300 Kalbamės su bibliotekos bičiuliu Seimo nariu Povilu Urbšiu...Ar daug Jūsų namuose knygų?

Knyga man – neatsiejama gyvenimo dalis. Per ilgą laiką jų prisikaupė daug, jau nebetelpa į lentynas.  Žmona, pasižiūrėjusi į knygų krūvas, žiūri į mane priekaištingai. Be abejo, knygą namo parsineši su mintimi perskaityti, bet ne visada pavyksta, tada pasižadi vėl prie jos sugrįžti. Knygos yra lyg buities dalis, kuri padeda susigaudyti savo būtyje.

Ką skaitote šiuo metu?

Dabar daugiau domina knygos religine tematika, teologijos temomis, bet jei užkliūna geras romanas, įsigyju jį. Paskutinė perskaityta knyga, Romain Gary „Moters šviesa“, padarė labai didelį įspūdį.

Kaip knygos pas Jus ateina?

Labai įdomiai, jos tarsi atranda tave. Gyveni savo mintimis, problemomis, ateini į knygyną, pradedi vartyti kokią knygą ir supranti, kad ji kaip tik šiai akimirkai. Kuo toliau, tuo mažiau tikiu atsitiktinumais. Atsitiktinumai – tai mums skirtos galimybės, mes joms atsiveriame, arba ne. Knyga yra viena iš galimybių mums atsiverti. Ji skirta mums būtent tada, kai yra labiausiai reikalinga.

Prie kokių autorių ir knygų Jums norisi vis sugrįžti?

Knygos mane atranda, kai labiausiai reikia. Vaikystėje tai buvo vienos knygos, jaunystėje – kitos, kai tampi suaugęs – trečios, jos formuoja tave. Vaikystėje, jaunystėje skaityti Dž. F. Kuperio romanai („Pėdsekys“, „Prerijos“), Ž. Verno fantastiniai romanai, Dž. Londono apsakymai, E. Hemingvėjaus, E. M. Remarko kūriniai. Kai tampi brandesnis, tave atranda G. Markesas, A. Burgesas. Iš lietuvių literatūros išskirčiau poeziją. Be abejo, Just. Marcinkevičių, B. Brazdžionį, Salomėją Nėrį, kitus poetus. Prie šių autorių norisi grįžti, nors nesu iš tų žmonių, kuris tą pačią knygą skaito keletą kartų. Skaityti šio įrašo tęsinį… »

Paskelbė Berta, 2014 m. spalio 13 d.

patrikas m1 2014 metų Nobelio literatūros premijaGera žinia – 2014 – ųjų Nobelio literatūros premija skirta garsiam šiuolaikiniam Prancūzijos rašytojui Patrick Modiano. Premija skirta „už atminties meną, prikėlusį sunkiai pagaunamus žmonių likimus ir atskleidusį okupacijos gyvąjį pasaulį“ – skelbia Švedijos karališkoji mokslo akademija.

Jau pirmasis P. Modiano romanas „Žvaigždės aikštė“ 1968 metais apdovanotas prestižine Roger-Nimier premija.

1972 metais rašytojui suteikta Prancūzų akademijos Didžioji premija už romaną „Nakties sargyba“, o 1978 – aisiais – Goncourt‘ų premija už „Tamsių krautuvių gatvę“.

1996 metais P. Modiano laimėjo Nacionalinę didžiąją literatūros premiją už visą savo kūrybą, 2012 – aisiais – Austrijos valstybinę Europos literatūros premiją.

Pats P. Modiano apibūdina savo kūrybą, cituodamas Stendahlio frazę: „Negaliu jums suteikti tikrovės- galiu pristatyti tik šešėlį“.

Taigi, atmintis, netektis, tapatybės praradimas ir ieškojimas, žydiškumas ir nacių okupacija, paties rašytojo skausmingi vaikystės prisiminimai – temos, iškylančios P. Modiano kūryboje.

Kviečiame skaityti P. Modiano knygas – bibliotekoje jas rasite lietuvių, prancūzų ir rusų kalbomis: „Povestuvinė kelionė“; „Iš užmaršties gelmių“, „Tamsių krautuvių gatvė“, „Horizontas“, „Remise de peine“, „La ronde de nuit“, „Une jeunesse“, „Улица темных лавок“.

virselis 10001 183x300 Gyveno kartą Uvė : romanas / Fredrik Backman.   Vilnius, 2014.   326, [1] p.   ISBN 978 609 01 1297 7Seniai skaičiau tokią knygą.

Nuo pat pradžių pagavo knygos energija, humoras. Maniau – va, puiki knygelė lengvam pasiskaitymui. O bet tačiau – viskas išsirutuliojo kiek kitaip… Knygą sudaro tarsi dvi dalys: paraleliai eina kasdieninis Uvės – seno žmogaus – tikrasis, dabartinis gyvenimas ir  jo buvęs gyvenimas, kuomet jo antroji pusė dar nebuvo išėjusi Anapilin. Nes Uvei žmona Sonja – šviesos spindulys tunelio gale, džiaugsmas ir neblėstanti viltis pilkame gyvenimo kelyje. „Juk jis negyveno iki jos. Negyveno ir po jos.“

Knyga graudulingai juokinga: buvo momentų, kai kvatojausi balsu, buvo momentų, kai braukiau ašarą. O nemaniau, (ir nemanau), kad mane lengva sugraudinti: tačiau tas iki negalėjimo nuoširdus (skandinaviškas? šiaurietiškas?) stilius ir humoras, šiluma, jokio negatyvo – tikras gėris.

Jei pasiilgot stiprių emocijų – ši knyga Jums icon smile Gyveno kartą Uvė : romanas / Fredrik Backman.   Vilnius, 2014.   326, [1] p.   ISBN 978 609 01 1297 7

P.s. kai trylikametė mano dukra paklausė 20-mečio brolio „tai ką, ta knyga ir už „Harį Poterį“ tau geresnė?“, gavo atsakymą – taip…

Paskelbė Janina, 2014 m. spalio 4 d.

gyvenimas yra puikus2 Šv. Pranciškaus diena Jūsų namams ypatinga?Jeigu pamiršote kodėl ši diena tokia jau ypatinga – tai pasufleruojame: Šv. Pranciškus – visų mūsų mažųjų draugų dangiškasis globėjas!

Kad savo augintinius geriau pažintumėte, siūlome puikių knygų:

Collins S. Uodegos kalba

Strachan J. 50 žaidimų Jūsų katei

Cuvelier J. Lietuvių-šunų, šunų-lietuvių kalbų žodynėlis

Greive b. Kodėl šunys geriau už kates

Herriot J. Kas nuostabu ir išmintinga

Baird D. Gyvenimas yra puikus

Burns T. Nieko baisaus

Šias knygas – ir  dar daugiau rasite bibliotekoje

Esu dėkinga Linai už kada tai pasidalintomis mintimis apie keisto pavadinimo M. A. Shaffer ir A. Barrows knygą „Gernsio literatūros ir bulvių bernsio2 Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija: romanas/ Mary Ann Shaffer, Annie Barrows.   Vilnius : Versus aureus, 2010.   333p.  ISBN 978 9955 34 282 3lupenų pyrago draugija“.

Kad ją skaityti malonu tai faktas, kad paliesti skaudūs dalykai labai priimtinai ir žmogiškai – taip pat faktas.

Knygoje yra visko: meilės, draugystės, išdavystės, karo metų žiaurumų, kilnumo ir dar visokių gražių dalykų puokštė. Atrodytų kaip galima tokioje nedidelėje knygoje tiek sutalpinti?! Ogi galima.

Ir labai šmaikščiai!

Pati knygos forma yra neįprasta- tai vien laiškai, tačiau sukurti veikėjų gyvi portretai tiesiog užvaldo visą, draugystės su knygą, laiką.

Nebruku visiems ją skaityti, bet jei norite malonaus skaitymo – imkit ją į rankas!

Žymos: , , , ,

Paskelbė Gitana, 2014 m. rugsėjo 2 d.

japonijos 211x300 Dviveidė Japonija: mintys ir potyriaiTruputį kitokia knyga iš „kelionių“ serijos. Be abejo, autorius aprašo išgyventus įvykius, įspūdžius, bet kitaip. Visur jaučiasi nostalgija, savotiškas humoras bei noras parodyti ypač kitokią mums šalį, ir tai puikiai pavyksta. Tokijas ir Kanadzava, kuriuose gyveno (ne turistavo!) autorius  – labai skirtingi miestai, lyg du Japonijos veidai: pirmasis nušviestas „ekonominės“ saulės šviesos, gi tuo tarpu antrasis – tamsioji pusė, kur gyvi praeities šešėliai, kur tikra, tradicinė Japonija.

Labai žaviai knygoje yra įpintos literatūrinės miniatiūros – lyg subtilūs japoniški tekstai, ir šalia – japoniškų patiekalų aprašymai. Autorius nepabijojo papasakoti apie japonų pasilinksminimo kvartalą, aprašė ligoninę, barus, japonų linksminimosi būdus – visa tai yra lyg priešingybė tai, kitai, stereotipinei Japonijai.

Ir visgi knyga persmelkta ramaus liūdesio ( ar čia tik man taip pasirodė?) lyg autorius knygos pabaigoje paliktų namus…

ital Itališkos „špilkos“: romanas/ Magdalena Tulli; iš lenkų kalbos vertė Birutė Jonuškaitė.   Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.   166, [2] p.   ISBN 978 9986 39 792 2Viena savičiausių šiuolaikinių Europos literatūros meistrų, nominuota svariais literatūriniais apdovanojimais, – Lenkijos rašytoja Magdalena Tulli, šiais metais apsilankiusi  Vilniaus Knygų mugėje su  autobiografine  apysaka „Itališkos „špilkos“,  kurios nekantriai laukiau pasirodant bibliotekos lentynose.

Kūrinio pavadinimas, – tai ne užuomina į aukštosios mados tendencijas… greičiau dviejų kultūrų priešybių simbolis. Septintojo dešimtmečio vaikai, be vidinės ašies klaidžiojantys tarp dviejų pasaulių – Rytų ir Vakarų, tarp dviejų santvarkų, jų vertybinių dydžių… Autorė, atstumtosios mergaitės suvokimu iš jau suaugusios perspektyvos, subtiliai  atgaivina pokario  slogutį, vaiko vienatvę, susvetimėjusios šeimos santykius,  nežiūrint to, kad vaikystė gyvenimui krypstant į antrą pusę  atmintyje  visada lieka  šviesos lauke. Vyksta tyli, vos matoma, bet atkakli mažosios veikėjos kova už save, gilinimasis į savo lemtį,  savo istoriją.  Kūrinio problematika, – vaiko desperatiškas tapatybės ieškojimas sudėtinguose atšiauriuose artimos aplinkos santykiuose – artima ir Lietuvos tremtyje gimusiems vaikams – lygiai taip pat sunkiai suvokiantys Tėvynę, į kurią sugrįžo, bet nerado tėvų išpasakotų pieno upių, medaus krantų …

Knygoje gausu ilgam įsimenančių posakių, kaip … „niekas taip lengvai netampa tikrove, kaip tai, kad esame niekas ir niekas būsime, ir nesišviečia mums jokios perspektyvos“.

Tikrai verta į rankas paimti šią knygą, prisiminti ar pažinti laikus, žmones, kurių branda ugdėsi ribotos dvasinės laisvės, individualumo, išskirtinumo ignoravimo aplinkoje.

Žymos: , , ,

Paskelbė Gitana, 2014 m. liepos 3 d.

Virtuvė be pelių : romanas / Saira Shah. – Vilnius : Tyto alba, 2014. – 398, [2] p. – ISBN 978-609-466-003-0

Romano autorė  Saira Shah pasakoja virtuvės šefės Anos ir jos vyro Tobijo istoriją. Pora rengiasi persikelti iš Londono į Prancūziją, kur Ana mokys kulinarijos paslapčių. Deja, gimus neįgaliai dukrelei Frėjai, gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom. Tačiau nepaisant visko, šeima nusprendžia auginti dukrelę patys ir išvyksta į atkampų, vėjuotą  Prancūzijos kaimą kalnuose ( su apgriuvusiu namu, pelėmis virtuvėje, be vandentiekio)

Atrodytų, romanas galėtų būti graudulingas, juolab, kad istorija iš dalies autobiografinė. Tačiau anaiptol taip nėra: savo patirtį autorė aprašo lengvai, paprastai ir netgi šmaikščiai. Skaitant romaną nejunti tos baisios padėties, kuri, atrodytų, realiame gyvenime yra dar baisesnė. O kai kur net sutrinki: rašoma, kaip Ana atstumia mergaitę, kaip linksmai  (lyg ir nederamai tokioje situacijoje!) su vyru bare svarsto pabėgimą į Braziliją. Bet viskas vyksta lengvai ir beskaitydamas supranti, kad tai tik kalbos, tik momentinis gelbėjimasis iš situacijos ir… pastangos nepamilti savo vaiko, nes labai greitai gali jo netekti.

Romano veikėjai – Anos  motina (ekscentriška 70-metė,  nepaliaujanti tikėti „stebuklinga motinystės galia“, paskendusi „Chanel Nr. 19“ debesyje; Karimas – atsiradęs iš niekur jaunas pagalbininkas (jį įsimyli Anos motina, o jis, pasirodo, gėjus); kaimynai – ypač realistiški/prancūziški. Ir, be abejo, Frėja – neįgali mergytė, tiesiog gyvenanti ir nuolatos jaučianti meilę.

Ir dar – negaliu neparašyti ištraukos iš romano:

Mudu su Tobiju sėdim prie savo kūdikėlio ir verkiam. Žiūriu į tą aplamdytą, kreivoką veiduką ir klausiu savęs, kokį ilgą, baisų kelią ji turėjo sukarti, kad atvyko tokia apgadinta, tokia neužbaigta. (…) Ji panaši į Tibeto vienuolę. Gal būdama jau labai sena vienuolė, ji žiūrėjo į saulėlydį, nudrikusį virš Tibeto kalnų ir buvo pašaukta į nirvaną. Bet ji maldavo dar vieno gyvenimo čia, žemėje, tad diduma jos sielos atskubėjo pas mane, o dalis smegenų atsiliko, pasklido ir išsiskaidė į daleles kaip saulėlydžiai už debesų.

Tai va, dabar suprantat apie ką aš čia? Būtinai paskaitykit.