Paskelbė Vida, 2017 m. rugsėjo 20 d.

Už lango įsibėgėja ruduo ir ne visai toks, kokio norėtume.

Bet skaitant rugsėjo mėnesio leidinius, ruduo jau nusidažo auksine spalva ir pakvimpa sodo bei daržo gėrybėmis.

Pristatau du leidinius iš Periodikos skaityklos.

„Rasos“ Nr.18 – numerio tema – rudens gėrybės iš daržo. Kaip ir dera po bulviakasio straipsnis „Istorijos labirintais apie bulvę“; „Netikėtas serbentų grožis“ – straipsnyje akcentuojamas ne šių uogų skonis, o dekoratyvinių serbentų grožis; apie moliūgų rūšis ir jų naudą žmogui rašoma straipsnyje „Koks daržas be moliūgų“.

„Tapati“ Nr. 3 – šiame leidinyje apie rudens daržoves nerasite. Jis skirtas žmogaus dvasiai, sielai, gyvenimui. Rudeninė leidinio tema – puikybė ir nuolankumas (pokalbis su Mantu Jankavičiumi); drąsa būti netobulu ir pavargusiu (interviu su Andriumi Žebrausku); ar lengva prašyti pagalbos….

Malonaus rudeninio skaitymo.  

Žymos:

Paskelbė Vida, 2017 m. rugsėjo 14 d.

Nuo dabar dažniau pristatysime naujienas ir įdomesnius leidinius iš Periodikos skaityklos.

   Užkalnio žurnalas – pavadinimas jau viską ir pasako. Tai naujas,  gausiai iliustruotas paties autoriaus fotografijomis, leidinys. Net 320 puslapių – interviu su ypatingais žmonėmis, kelionės ir žmonių istorijos, kritiškas požiūris ir įvairūs tekstai apie viską ne tik A.Užkalnio, bet ir kitų žinomų autorių. Tokių kaip R.Šerelytė, G.Ivanauskas, F.M.Leščiauskaitė, L.Adomaitis, J.Arlauskaitė-Jazzu ir kt. Žurnalas yra ketvirtinis ir visada išleidžiamas mėnesio 15 dieną. Šio žurnalo internete nėra. Jis skirtas pasiilgusiems skaityti.

Cituojant autorių, tai leidinys apie svarbius dalykus – paprastai, apie nerimtus dalykus – irgi paprastai.

 

Žymos: ,

Paskelbė Skaitytoja, 2017 m. rugsėjo 13 d.

Pono Zy gyvenimas – istorija, nutikusi tarpukario Vilniuje

Dienos Sluškų rūmuose įrengtame kalėjime bėgo ne taip greitai, kaip Zygmuntui Šafranskiui norėjosi, todėl jis jau buvo spėjęs prirašyti tris pilnus sąsiuvinius. Galiausiai ant jų liko trumpas užrašas „Ponas Zy“.

Nors jam ir nebuvo lemta gimti karvedžiu ar maršalu, bet juk tapo majoru. Ir ne paprastu majoru, o Vilniaus įtvirtintos stovyklos kvartirmeisteriu, Ulonų 4-ojo pulko intendantu. Per jį sukosi dideli iždo pinigai ir visiems visko užteko, kol tas nelemtas jo sprendimas nevesti Marijolės pakreipė visą reikalą kita linkme. Turbūt iš gero gyvenimo jis ėmė trokšti laisvės ir pramogų. Tas įsipareigojimo sulaužymas merginą sužlugdė. Šios nuodėmės tik ir trūko, kad užgriūtų bausmė.

Valstybes sudaro miestai, miestus – namai, o namai be žmonių ir be jų istorijų – tušti. Pono Zy gyvenimas – tarpukario Vilniaus istorijos dalis. Rasų, Naujosios Vilnios, Šilo, Saltoniškių arba Geležinio Vilko ir Panerių gatvių bunkeriai prabilę daug ką papasakotų. Tarp jų buvo rezgamos karininkų tarnybinės intrigos, pažintys su „litvinkomis“, didžiosios finansinės machinacijos, čia vešėjo paslaptingosios pilaitės, „zameček“, nuodėmės.

Pono Zy užrašai, jam pageidaujant, po jo mirties turėjo būti įdėti į karstą, tačiau taip neatsitiko – iš to ir gimė ši knyga.

http://www.rsleidykla.lt/ponas-zy

Žymos: , , , , , ,

Paskelbė Skaitytoja, 2017 m. rugsėjo 11 d.

1937-ųjų rugpjūtis. Kitė Travers, trokšdama tapti pianiste, iš Anglijos atvyksta į Paryžių. Atrodo, kad jaunai, gražiai ir talentingai merginai šypsosi sėkmė – ji ne tik skambina pianinu, bet dar ir sutinka savo gyvenimo meilę. Tačiau viską sugriauna karas, panardinantis romantišką, žiburiuojantį miestą į tamsą. Neišvengiamai griūva ir Kitės laimė.
Po ketvirčio amžiaus Kitės dukra, talentinga jauna smuikininkė Fei Noks, atvyksta su orkestru gastrolių į Paryžių. Miesto ji beveik nepažįsta, bet kodėl jis jai atrodo toks artimas? Kodėl šis miestas kelia jai prisiminimų, kurių lyg ir neturėtų būti? Kiekviena gatvė veda ją į praeitį, kurios ji nepažįsta, bet kuri ją traukia.
Mamos namuose radusi seną kuprinę su Paryžiaus adresu, Fei pamažu pasineria į tamsias paslaptis, į taip ilgai nuo jos slėptą tėvų praeitį ir su baime ir viltimi ima suprasti, kas ji ir kur jos tikroji vieta. Toji savaitė pakeis visą Fei gyvenimą.

„Savaitė Paryžiuje“ – jaudinantis romanas apie motiną ir dukrą, apie karą ir tamsias šeimos paslaptis, ir meilę, kuri rusena dešimtmečius, laukdama, kol ją kas nors suras.

Žymos: , , , , , ,

Paskelbė Skaitytoja, 2017 m. rugsėjo 2 d.

1952 m. prancūzų valdomas Vietnamas. Iš mirusios mamos paveldėjusi vietnamietišką išvaizdą, Nikolė visada jautėsi vyresnės sesers, apdovanotos tobulais prancūziškais bruožais, šešėlyje. Tačiau didžiausią kartėlį ji patiria, kai tėvas nusprendžia visą šeimos verslą perleisti seseriai Silvijai, o jai – tik apleistą šilko parduotuvėlę senajame Hanojaus kvartale. Nikolė ryžtasi atgaivinti parduotuvę norėdama įrodyti tėvui, kad gali sėkmingai dirbti be jo pagalbos. Drąsius planus palaiko naujas mylimasis Markas, dėl kurio vis smarkiau plaka Nikolės širdis.
Imbierų ir lotosų žiedų aromato pripildytame senajame vietnamiečių kvartale Nikolė pasineria į spalvingą šilko pasaulį. Niekada iki galo nepritapusi prie prancūzų dėl savo egzotiškos išvaizdos, būdama tarp vietinių prekeivių ji vis labiau jaučiasi sava. Tačiau merginos pasaulis subyra į šipulius, kai susiduria su prancūzų kolonijinės valdžios korupcija, į kurią įsivėlusi visa jos šeima. Skaudžios išdavystės akivaizdoje Nikolė turi priimti lemtingą sprendimą: atleisti šeimai ir mylimam vyrui ar likti ištikimai savo vietnamietiškai prigimčiai.

„Rafinuotas pasakojimas apie kolonijinį Vietnamą ant naujos eros slenksčio: skaitydama jaučiau egzotiškos šalies drėgmę ir svaiginantį gardenijų kvapą. Įtempto siužeto pasakojime autorė nevengia purvinos karo realybės.“
Rašytoja Lucinda Riley

http://www.baltoslankos.lt/knygos/grozine-literatura/silko-pirklio-dukra

Žymos: , , , , ,

Paskelbė Skaitytoja, 2017 m. rugsėjo 1 d.

Kuris žmogus sielos ramybės galėtų ieškoti pragaru virtusiame krašte? Taip elgiasi lietuvis gydytojas Vilhelmas Vėberis, grįžęs dirbti į Afganistano ligoninę. Skurdas, viduramžių tradicijos, neapykanta kitatikiams, smurtaujantys talibai – tokia Afganistano kasdienybė. Akistata su mirtimi čia įprastas dalykas, o išlikimo pamokos ypač skausmingos. Keliaudamas per nusiaubtą kraštą, Vėberis bando prisitaikyti prie vietos papročių. Jo kelyje išdygsta ir vienas kitas atklydęs svetimšalis. Užsienietė moteris, dešimčiai dienų tapusi Vėberio pakeleive, irgi bėga nuo praeities šmėklų. Ji lyg šviesos spindulys blyksteli gydytojo gyvenime, tačiau užgęsta taip ir nesugebėjusi prigyti nesvetingoje žemėje.

Šis vyriškas, kiek šiurkštokas, erotikos kupinas romanas mus veda ne tik per Hindukušo kalnus ir slėnius. Tai kelionė žmogaus sielos labirintais, kartais nerandant jokio išėjimo.

https://www.knygos.lt/lt/knygos/afganistano-daktaras/

Žymos: , , , , ,

Paskelbė Skaitytoja, 2017 m. rugpjūčio 28 d.

„Meilės ir karo dainos“ – pirmoji trilogijos dalis, pasakojanti apie trijų labai skirtingų, tačiau neišskiriamų moterų likimus, kupinus netikėtų iššūkių, paslapčių, pavojų ir meilės.

Airijoje, pasislėpusi tarp tarsi bangos vilnijančių Vakarų Korko grafystės kalvų, stūkso šimtametė Deverilų šeimos pilis. Joje gyvena trys labai skirtingos, tačiau neišskiriamos merginos: pilies šeimininko duktė, ugninių plaukų ir būdo Kitė Deveril, lengvabūdė jos pusseserė iš Londono Selija ir romi pilies virėjos duktė Bridė. Gimusios tais pačiais 1900 m., merginos kartu užaugo ir atrodė, kad niekas pasaulyje jų negali išskirti.

Bet sustiprėjusi Airijos kova už nepriklausomybę įplieskia karą, kuris atslenka ir į atokiai stovinčią pilį. Švelniai bundanti pirmoji meilė ir liepsningas patriotizmo pliūpsnis ima skaldyti merginų draugystę. Netikėti įvykių posūkiai, aistros, tragedijos ir išdavystė išskiria drauges ir nubloškia jas į skirtingus pasaulio kampelius. Tačiau visų jų širdyse liepsnoja neužgesinama meilė ir ilgesys namams, kuriuose užaugo. Paslaptingoji Deverilų pilis yra vieta, kurią visos trys vadina namais ir svajoja ten sugrįžti.

Savo romanais tikiuosi nuplukdyti jus prie saulėtesnių krantų, bet kartu priminti, kad visa, kas nuostabu, yra šalia. Mano knygos – tai pirmiausia meilės istorijos, nes meilė man užvis svarbiausia. Tikiuosi, skaitydami jas juoksitės ne mažiau, nei graudinsitės ir, žinoma, bent valandėlę užsimiršite.

Santa Montefiore

http://www.almalittera.lt/knyga/meiles-ir-karo-dainos-deverilu-seimos-saga-1-knyga.html

Žymos: , , , , , ,

Paskelbė Skaitytoja, 2017 m. rugpjūčio 8 d.

Jaunai restorano savininkei Oreli nelabai sekasi meilėje. Netikėtai palikta draugo, ji nusiminusi klajoja po Paryžių. Ir kai vilties, atrodo, nebelieka, nedideliame knygynėlyje mergina aptinka romaną, pasakojantį ne tik apie jos restoraną, bet ir apie ją pačią. Abstulbusi iš netikėtumo ir sužavėta knygos, Oreli atgauna gyvenimo džiaugsmą ir nori susipažinti su knygos autoriumi bei pavaišinti jį vakariene. Pasirodo, tai ne taip paprasta. Leidyklos redaktorius, arogantiškasis mesjė Monsinjakas, patikina, kad knygos autorius yra drovus atsiskyrėlis. Bet mergina taip lengvai nepasiduoda. Ieškodama rašytojo, Oreli supranta, kad, užuot pasibaigę, didieji jos gyvenimo išbandymai dar tik prasideda. Bet gal jie atneš ir naujos laimės bei tikros meilės viltį?

Elegantiška ir linksma Moters šypsena – ilgai skaitytojų laukta penktoji Nicolas Barreau knyga, išversta į lietuvių kalbą. Kiekviena jo istorija dovanoja gražų ir paslaptingą, kilnios meilės persmelktą pasaulį.

Juokinga, šmaikštu ir romantiška!

Žymos: , , , , ,

Paskelbė Skaitytoja, 2017 m. rugpjūčio 7 d.

C. W. Gortner „Valdovės įžadas“

C. W. Gortner „Kotrynos Mediči išpažintis“

Žymos: , , , , , ,

Paskelbė Skaitytoja, 2017 m. liepos 29 d.

Afrika. Svaigūs britų kolonijinio spindesio laikai. Stulbinamas laukinės Kenijos gamtos grožis mainosi su Nairobio klubų prabanga, džinas liejasi upeliais, žaibiškai užsimezga ir skandalingai baigiasi romanai… Šio sūkurio centre – Berilė Markam, meilės trikampio herojė, kurios laisvės troškimas negailestingai grumiasi su aistra vyrui ir aistra skraidyti. Moteris, kuria neįmanoma nesižavėti. Moteris, kurios neįmanoma pamiršti. Moteris, kuriai pakluso dangus ir Afrika, o ji pati nepakluso niekam.

Žymos: , , , , , ,