Paskelbė Malvina, 2015 m. balandžio 20 d.

Antanas MarkuckisTęsiame pokalbių ciklą apie KNYGAS ir SKAITYMĄ su žinomais Panevėžio krašto žmonėmis. Šįkart lankomės Panevėžio lėlių vežimo teatre, kalbamės su teatro įkūrėju ir vadovu Antanu Markuckiu.

Rankose laikote knygą „Mano gražiausios pasakos“. Ši knyga Jums pati pačiausia?

Neturiu tokios knygos. Paskutiniu metu grožinės literatūros beveik neskaitau, skaitau daugiau profesinę literatūrą, kuri man reikalinga darbui. Kadangi statysim „Tris paršiukus“, skaitau „Tris paršiukus“, ruošiuosi spektakliui. Yra štai atsiųsta ukrainiečių pjesė, skaitau ją išverstą į rusų kalbą. Turiu labai daug pjesių, per 30 metų prisirankiojau. Šiaip grožinės literatūros turiu tiek, kiek man padovanoja.

Knygos daugiausia ateina pas jus dovanojamos?

Labai mažai esu pirkęs knygų. Prieš aštuoniolika metų viena moteris man padovanojo visą biblioteką, gal apie tūkstantį knygų. Kiek supratau, pagyvenusi moteriškė kraustėsi į mažesnį butą, tiesiog nebeturėjo kur dėti knygų, tokia buvo jos dovana. Atsirinkau, kas labiau tinka. Buvo nemažai užsienietiškos literatūros, daug rusų klasikos, buvo ir lietuviškų knygų. Viską sudėjom teatre, žmonės galėjo atsirinkti, kas ko nori. Taip ir išsidalinom, bet nemaža dalis liko pas mane.

Ką labiausiai mėgstate skaityti?

Apie pusantrų metų grožinės literatūros beveik neskaičiau. Šiaip mano mėgstamiausia literatūra – biografijos apie įžymius žmones. Nemėgstu fantastikos.

Kokias biografijas paminėtumėt?

Apie Hitlerį, apie Staliną. Žinoma, daug skaitau apie lėlininkus, pavyzdžiui, S. Obrazcovą. Taip pat apie A. Kaliaginą. Kad ir apie D. Banionį, patinka T. Sakalausko „Monologai“. Gera knyga apie E. Mezginaitę.

Kokias mėgstate skaitymo aplinkybes?

Mano mada yra labai paprasta, vienu metu niekada neskaitau vienos knygos. Skaitau dvi, tris knygas, jeigu tai biografinės knygos, pasirenku pagal ryškumą, vienas personažas galbūt švelnesnis, kitas – grubesnis. Jeigu knyga gera, galiu ją skaityti iki trijų, keturių ryto, galiu nemiegojęs eiti į darbą. Taip pat knygos šriftas labai svarbu, jis turi būti aiškus. Nuotaika taip pat reikalinga. Geros knygos skaitymas tai – apeiga. Šiaip dabar atsiversti J. Marcinkevičiaus negalėčiau. Turiu būti namie, ramybėj, kai girdisi paukšteliai, smegenys neapkrauti. Turi būti aplinka, nuotaika, jeigu nori iš knygos paimti tą, ką galima iš jos paimti. Skaityti šio įrašo tęsinį… »

Paskelbė Virginija S., 2015 m. balandžio 13 d.

coben1Kur mus gali nuvesti virtualybė? Kuo rizikuojame, ką paaukojame į interneto platybes paskleisdami informaciją apie save, talpindami savo nuotraukas? Kiekvienas gali pasakyti, jog tokie įspėjimai būti atsargiems jau pradeda pabosti, o ypač jaunoji karta, tie, kuriuos juokais galima pavadinti gimusiais su mobiliuoju telefonu rankoje. Tačiau ši konkreti istorija, kurią pasakoja vienas populiariausių New York Times rašytojų, Edgar, Shamus ir Anthony premijų laimėtojas Harlan’as Coben’as, turėtų priversti bent trumpam susimąstyti, kiek saugūs esame pasaulyje, kur gana sunku atskirti iliuziją nuo realybės.

Tai ir romanas apie vienišumą, kurį sąlygoja šiandieninis beprotiškai skubantis pasaulis. Apie vienišų žmonių bandymą kurti tikrus, nuoširdžius santykius pasikliaujant interneto siūlomomis galimybėmis. Apie tai, kokią kitą – daug ciniškesnę ir žiauresnę – pusę slepia virtuali realybė.

Galbūt tai ir nebuvo romano autoriaus idėja, tačiau galima įžvelgti ir kažką panašaus į nostalgiją laikams, kuomet žmonės daugiau bendravo akis į akį, buvo nuoširdesni, atviresni. Ilgiuosi tavęs – tai tarsi sinonimas frazėms ilgiuosi nuoširdumo, tikrumo, patikimumo, saugumo žmogiškuose santykiuose. Tai iliustruoja romano herojės Ketės ir jos buvusio sužadėtinio istorija. Jų išsiskyrimas trunka jau beveik 20 metų. Ir štai kartą Ketė pažinčių portale pastebi Džefo nuotrauką… Kur tai nuves, nepasakosiu, tik pasakysiu, jog autorius toli gražu neapsiriboja šia vienintele pasakojimo linija, nes tai, ko gero, būtų netgi ir nuobodu. Romane atsiskleidžia daug likimų. Kai kurie charakteriai galbūt ir nelabai įtikinami, tačiau jų dėka galima įvertinti ir savo asmenines savybes – nuoširdumą, patiklumą, įžvalgumą, intuiciją, prisirišimą…
Net jei ir neskaitysite šio romano, bent jau palinkėsiu – būkite atsargūs. Pavojai tyko ne tik realiame gyvenime. Negeranoriškumas pačiomis bjauriausiomis jo formomis gyvuoja ir virtualiame pasaulyje. Branginkime nuoširdžius, tikrus žmogiškus ryšius su tais, kurie šalia mūsų, kam galime pažvelgti į akis, kieno balsą ir juoką galime girdėti.

Žymos: , ,

Paskelbė Neistorikas, 2015 m. kovo 13 d.

 pradziosTūlas yra įsitikinęs, kad kiekvieno žmogaus gyvenimas romano vertas. Gal ir taip. Bet ar kiekvienas jį parašys? Laima Abraitytė parašė, nors jos „Pradžių“ žanras apdairiai nenurodytas, o kūrinio intencija tesanti palikti „atminimą vaikaičiams. Kai jiems jau parūps, bet nebus ko paklausti“. Tačiau šį kuklų pažintinį tikslą literatūrinis pasakotojos talentas kilsteli iki žodžio meno aukštumų ir teikia visiems norintiems skaitymo malonumą.

Retas ir brangintinas knygos privalumas – ji pagauna nuo pirmų puslapių. Pagauna ir nebepaleidžia, nes pasakojimo centras ir branduolys- žmogus: ir pati pasakotoja, ir gausybė antraeilių bei trečiaeilių personažų. Ir visi jie – antipodai tam, „kuriam nieko nereikėjo“ arba, kitais žodžiais, ne dirbtinai konstruojami, o tapomi meninės tiesos principu. Pirmiausia tai pasakytina apie pasakotoją. Laimelės vaikystė, augimas, brendimas, tėvų, ypač motinos, įtaka, charakterio ir pasaulėžiūros formavimasis, lemtingi valios ir jausmų bei prigimties išbandymai, pagaliau pimieji savarankiški žingsniai pašaukimo keliu…Kuriamas kuklios, doros, valingos, puoselėjančios humanistinius idealus, gamtos gausiai apdovanotos ir norinčios būti savimi, tarnauti Tėvynei ir tėvynainiams asmenybės paveikslas, liudijamas nuotraukų, jog tai ne meninės fantazijos vaisius, o realus asmuo. Skaityti šio įrašo tęsinį… »

Žymos: , , ,

Paskelbė Neistorikas, 2015 m. vasario 27 d.

kunciusNesu Herkaus Kunčiaus kūrybos gerbėja, bet viena naujausių jo knygelių* patraukė savo pavadinimu. Perskaičiau ir nepasigailėjau. Ir ne vien todėl, kad pirmoje esė („Pusmėnulis, nugalėjęs erelį“) Adomo Mickevičiaus mirties faktas įgyja konkrečių lokalinių bei emocinių dimensijų ir iš neutralaus žinojimo virsta išgyventa savastimi, bet ir dėl egzotiškai žybtelėjusio būdvardžio „šãlimas“ vietininko „šalimosè“ (33) bei visai jau lietuviškai žaižaruojančių „aistruolių“ (34) vietoj visur plūstančių nugeibusių „sirgalių“.
Deja, tuo džiaugsmas ir baigėsi, nes redaktorius nepasivargino ištaisyti elementarių kalbos klaidų. Pradėsiu nuo „užsipilti“ (= įsipilti) degalų (106). Ką čia aiškinti? Nebent tai, kad pasakotojas, viešėdamas Bulgarijoj ir ypač Gruzijoje, dažniausiai būna akis užsipylęs, o jo pavartotas žodžių junginys („užsipilti degalų“) begėdiškai pretenduoja į frazeologizmą. Čia, beje, ir paradoksai prasideda: juo daugiau pasakotojas degustuoja, ragauja, pilsto ir laisto, tuo mažiau daro kalbos klaidų. Taigi, dauguma jų koncentruojasi knygos pradžioje, kol autorius dar tvirtai laikosi ant kojų.
Padalyvių vartojimo klaida dažniausia: „persėdus“ (15) = persėdęs, „nepaisant“(18) = nepaisydamas, „stumiantis“(26) = stumdamasis, „besidairant“ (30) = besidairydamas, „susidūrus“ (33) = susidūręs, „gurkštelėjus“ (33) = gurkštelėjusios, „užleidžiant“ (36) = užleidžia, „nepaisant“ (88) = nepaisydamas, „nedelsiant“ (92,94) = nedelsdamas, „įlipant“ = įlipdami…
Netrūksta ir semantizmų: „ženklus“ (10) = ryškus, įspūdingas, įsimintinas, nepamirštamas, „neakivaizdžiai“ (11) = netiesiogiai, „nebeveiksi“ = nebeveikianti, „tapybiška“ (28) = vaizdinga, „šioje vietoje“ (29) = taigi, „tenka“ (29) = reikia, reikėtų, „likusios“ (33) = visos kitos, ‚pašvęstas“ (35) = skirtas, paskirtas, atiduotas, „nevystome“ (68) = neplėtojame, „iššaukiamai“ (93) = akiplėšiškai… Skaityti šio įrašo tęsinį… »

Žymos: , , ,

Paskelbė Virginija S., 2014 m. gruodžio 18 d.
Dingusi

Dingusi

Tamsumos

Tamsumos

Nežinau kodėl, bet niekad pernelyg uoliai nesiverždavau perskaityti to, kas įvardijama kaip „pasaulinis bestseleris“. Net atvirkščiai – man atrodydavo, kad veikiausiai tokie kūriniai dažnai pervertinami, kad jiems sukuriama dirbtina šlovė ir skaitytojas lengvai praryja šį jauką:“visi skaitė, turiu ir aš perskaityti“. Todėl kai tik pasirodė Gillian Flynn romanas „Dingusi“ ir iš šių knygų knygynų vitrinose netgi buvo statomos sienelės, mane tai veikė neigiamai. Galvojau – na, galbūt kada nors vėliau ir perskaitysiu, kai atslūgs visuotinis susidomėjimas.
Taigi, knyga atkeliavo iki manęs. Tiesa, pirmiau perskaičiau „Tamsumas“, o ne „Dingusią“, bet jau po pirmojo perskaityto romano turėjau „atsiimti savo žodžius“. Romanas tikrai stiprus. Gal geriau sakyti – abu romanai stiprūs. Tiek viename, tiek kitame pasirinkta pasakojimo maniera – kai pirmiausia kaktomuša susiduri su romano veikėjus ištikusia nelaime, o po to grįžtama į praeitį ir vėl žingsnis po žingsnio keliaujama ligi to paties tragiško įvykio – verčia jaustis taip, lyg sėdėtum atviram lauke, aplinkui rinktųsi juodi audros debesys, o tu, sugniaužęs iš įtampos kumščius, lauktum , kada trenks perkūnija ir tvykstels žaibas. Man tai nebuvo lengvi laisvalaikio skaitiniai su arbatos puodeliu rankoje, jaukiai užsiklojus kojas pledu. Tai, ką verčia išgyventi savo romanų veikėjus autorė, neišvengiamai išgyveni ir pats. Nenoriu aprašinėti kiekvieno romano atskirai, nes tai labai suprimityvintų autorės užmojį atskleisti žmogiškosios prigimties įvairius kampus. Ir „Tamsumose“, ir „Dingusioje“ paliečiami meilės, nevilties, neapykantos, nusivylimo jausmai, čia toli gražu nėra ryškaus padalijimo į „juoda-balta“, juk to nėra ir mūsų gyvenime, tiesa? Mes patys einame dygliuotu keliu, štai ir G. Flynn renkasi tokį pasakojimo būdą – leidžia pažinti savo veikėjus iš įvairių pusių.
Jei norite knygų, kurių autorius – aštrus, protingas pasakotojas, jei domitės išmoningais siužetais, kurių šerdyje – šeimos (tėvų-vaikų, sutuoktinių) santykiai, jei žavi ryškiai tapomi psichologiniai herojų paveikslai – rinkitės Gillian Flynn knygas. Jos to vertos.

Žymos: , ,

Paskelbė Gitana, 2014 m. gruodžio 17 d.

Knygos surašytos pagal abėcėlę (o kaip gi kitaip!).

Bibliotekos darbuotojai atsakingai pateikė pačią pačiausią savo perskaitytą knygą – rasite visokio žanro.

Tebūnie šis sąrašas – iššūkis Jums! Skaitykit, mėgaukitės, komentuokit!

 

Aktoriai, režisieriai ir kasininkės : ko nematė žiūrovai / Nijolė Narmontaitė. – Vilnius : Alma littera, 2014. – 335, [1] p.

Anė iš Žaliastogių : [romanas] / Lucy Maud Montgomery. – Vilnius : Alma littera, 2013. – 396, [2] p. („radau viską, ko man trūko“).

Angelai ir demonai : [romanas] / Dan Brown. – Kaunas : UAB „Jotema“, [2004]. – 404 p. („daug simbolių, norisi atrasti juos pačiam …“).

Antradieniai su Moriu / Mitch Albom. – Kaunas : A. Adamonytės firma „Trigrama“, [2001]. – 199, [1] p. („Knygoje mirties patale gulinčio profesoriaus ir buvusio jo studento pokalbiai apie gyvenimo prasmę… Išminties kupina knyga“).

Aš prieš tave : [romanas] / Jojo Moyes. – Kaunas : Jotema, [2012]. – 430, [2] p. – ISBN 978-9955-13-345-2. („pasiaukojimas; verčia suprasti pasirinkimo laisvę“).

Baltojo debesies šalyje : romanas / Sarah Lark. – Vilnius : Alma littera, 2013. – 596, [3] p. („nepaprasta istorija“).

Bėgančios su vilkais : Laukinės Moters archetipas mituose ir pasakose / Clarissa Pinkola Estés. – Vilnius : Alma littera, 2008. – 679, [1] p. („pakerėta, apstulbinta“).

Déjà vu. Vilnius, 1974-1990 : knyga apie vilniečių gyvenimą, miesto paslaptis pagal paskutinio sovietmečio Vilniaus mero Algirdo Vileikio pasakojimą / Inga Liutkevičienė. – [Vilnius] : I. Liutkevičienė, [2012]. – 256, [4] p. („smagūs prisiminimai“).

Dievas visada keliauja incognito : [romanas] / Laurent Gounelle. – Vilnius : Alma littera, 2012. – 357, [2] p. („tiesiog gyvenimo filosofija, lengvai skaitoma“).

Dievo namai : romanas / Samuel Shem. – Vilnius : Tyto alba, 2001. – 428, [1] p. („drastiška“).

Diktantai sielai : [esė] / Rimvydas Stankevičius. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008. – 161, [1] p. („tikrai sielai…“).

Dykumos balsai : moters kelionė į neatmenamų laikų Australiją / Marlo Morgan. – Vilnius : Vaga, 2011. – 197, [1] p. („galima išgyventi ir be materialių dalykų…“).

Dinos knyga : romanas / Herbjørg Wassmo. – Vilnius : Alma littera, 2009. – 477, [2] p. („moterų stiprybė bet kokiomis aplinkybėmis“).

Doriano Grėjaus portretas : romanas / Oscar Wilde. – 2-oji laida. – Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], [2014]. – 447, [1] p. („daug gerų patarimų – kaip nepasenti “).

Frida : Fridos Kahlo biografija / Hayden Herrera. – Kaunas : Kitos knygos, [2013]. – 501, [3] p. („stipri“).

Gyvas dangaus įrodymas : neurochirurgo kelionė į pomirtinį gyvenimą / Eben Alexander. – Vilnius : Eugrimas, 2013. – 206, [2] p. („žmogiškoji patirtis tęsiasi Anapus“).

Horizontas : romanas / Patrick Modiano. – Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba, 2011. – 151, [1] p. („stilingas pasakojimas apie žmogaus gyvenimą. Perskaičiau dukart.“).

Ir aidėjo kalnai : [romanas] / Khaled Hosseini. – Kaunas : Jotema, [2013]. – 399, [1] p. („Žmonių išgyvenimai iš kartos į kartą, apie Afganistano karo padarinius“).

Išskirtinės kelionės : Kinija, Tibetas, Mianmaras, Nepalas : atsakingas keliavimas, gražiausi maršrutai / Ieva Rutė. – Vilnius : Aukso pieva, 2014. – 357, [5] p. („praktiška – geri maršrutai“).

Itališkos „špilkos“ : romanas / Magdalena Tulli. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – 166, [2] p.(„sudėtinga šeimos istorija“).

Jeigu kas nors skaitys : atsiminimai / Jurgis Jakelaitis. – Kaunas : Spindulys, 1996. – 365, [2] p. („sukrečiantys atsiminimai“).

Juodoji orchidėja : romanas / James Ellroy. – [Kaunas] : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2006]. – 398, [2] p. („geras detektyvas“).

Kafka pakrantėje : [romanas] / Haruki Murakami. – Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba, [2007]. – 518, [1] p. („neeilinė, nenusakoma knyga, daug keistų, nesuprantamų personažų… labai gilus įspūdis…“).

Karalienė miega : [romanas] / Ingvar Ambjørnsen. – Vilnius : Vaga, [2005]. – 101, [2] p. („neeiliniai žmonių santykiai“).

Lapok, aspidistra : romanas / George Orwell. – Kaunas : Kitos knygos, 2012. – 277, [1] p. („labai suprantama veikėjo savijauta, pozicija netobuloje visuomenės sistemoje“).

Levandų kambarys : romanas / Nina George. – Vilnius : Alma littera, 2014. – 310, [1] p. („labai tiko po kelionės į Prancūziją“).

Mano senas drauge : [kūrybos rinktinė] / Elena Mezginaitė. – 2-oji papild. laida. – Panevėžys-Klaipėda [i.e. Klaipėda] : Eglės leidykla, 2014. – 432 p. („dūšios atgaivai…“).

Mergaitė ant jūros skardžio : romanas / Lucinda Riley. – Vilnius : Tyto alba, 2014. – 493, [2] p. („sudėtingi dviejų žmonių santykiai“).

Miestelio romansas : romanas / Grigorijus Kanovičius. – Vilnius : Tyto alba, 2013. – 429, [2] p. („autentiški prisiminimai, nuostabi knyga – į Jonavą užsimaniau nuvažiuot…).

Moterų kupė : romanas / Anita Nair. – Vilnius : Tyto alba, 2005. – 347, [1] p. (apie moteris ir jų istorijas“).

Neužmiršk manęs : romanas / Santa Montefiore. – Vilnius : Alma littera, 2014. – 434, [3] p. („Šitos autorės knygas visas perskaičiau. Man jos patinka“).

Paryžiaus dienoraštis : (prancūziškos sielos paslaptys) : (2009-2012) : optimizmo vadovėlis / Jaroslavas Melnikas. – Vilnius : Alma littera, 2013. – 174, [2] p. („žaisminga“).

Paryžiaus žmona : [romanas] / Paula McLain. – Vilnius : Vaga, 2011. – 399, [1] p. („Labai patinka biografinės knygos“).

Paskutinis mylimojo laiškas : [romanas] / Jojo Moyes. – Kaunas : Jotema, [2014]. – 478, [2] p. („viltingai romantiškas“).

Paskutinis traukinys : [romanas] / Rokas Flick. – Vilnius : Alma littera, 2012. – 381, [2] p. („mano krašto tragedija“).

Pašnekesiai su Helvecija : iš šveicariško dienoraščio / Janina Survilaitė. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. – 303  p.

Peliukas Lukas nenori eiti į darželį : [pasaka] / [parašė Anna Casalis]. – Vilnius : Alma littera, 2014. – [25] p. („super knygelė – jei nenorit eiti į darželį – būtinai paskaitykit ♥“).

Petruškos sindromas : [romanas] / Dina Rubina. – Vilnius : Nordina, 2013. – 330 p. („tiesiog kitokia knyga“).

Princesė : visa tiesa apie gyvenimą po skraiste Saudo Arabijoje / Jean Sasson. – Vilnius : Alma littera, 2012. – 251, [2] p. („žavi Rytų šalys, tikroviškos istorijos“).

Puodukas kefyro ant palangės : [apie gyvenimą sergant] / Gendrutis Morkūnas. – Vilnius : Bernardinai.lt, 2012. – 156, [2] p. („viskas labai tikra. Ir tragiška…“).

Rygos ilgesys : romanas / Karen Winter. – Vilnius : Gimtasis žodis, [2013]. – 382, [2] p. („paslaptinga šeimos istorija“).

Sinuhė egiptietis : penkiolika knygų apie gydytojo Sinuhės gyvenimą (apie 1390-1335 m. pr. Kr.) / Mika Waltari. – 2-asis patais. leid. – Vilnius : Tyto alba, 2009. – 656, [3] p. („labai didelė išmintis…“).

Sodininkas iš Prancūzijos : romanas / Santa Montefiore. – Vilnius : Alma littera, 2012. – 372, [1] p. („jeigu ką skaitau paskutiniu metu- tai Paryžius“).

Sonetai / William Shakespeare. – Vilnius : Žara, [2009]. – 192, [1] p. („visai kiti jausmai apėmė, nei skaitant, kai buvo 18-ka“).

Šiapus ir anapus Vilniaus vartų : veidai ir vaizdai / Gražina Mareckaitė. – Vilnius : R. Paknio leidykla, 2013. („tiesiog pamačiau Vilnių kitokį, vaiko akimis…“).

Šuns tikslas : [romanas] / W. Bruce Cameron. – Vilnius : Alma littera, 2012. – 276, [2] p. („nuostabus žmogaus ir gyvūno santykis“).

Švęsti kosmose ir tvarte : eseistika ir bičiulių bei bendražygių atsiminimai / Gendrutis Morkūnas. – Vilnius : Bernardinai.lt, 2010. – 373, [2] p.

Švyturys tarp dviejų vandenynų : romanas / M.L. Stedman. – Vilnius : Alma littera, 2013. – 323, [3] p. („būdamas teisingas vienam, net nenumanai, kad gali kažką nuskriausti“).

Ta pati Alisa : romanas / Lisa Genova. – Vilnius : Alma littera, 2014. – 276, [2] p. – ISBN 978-609-01-1541-1. („santykiai su artimaisiais – aktualūs“).

Tarp pilkų debesų : romanas / Ruta Sepetys. – Vilnius : Alma littera, 2011. – 334, [2] p. („perskaičius knygą, pasikeitė požiūris į tremtinius… verkiau…“).

Tėtušis Hemingvėjus : draugo atsiminimai / A.E. Hotchner. – Vilnius : Gimtasis žodis, [2013]. – 334, [2] p., [8] iliustr. lap.(„jei neeilinė asmenybė, tai ir neeilinė knyga“).

Trys lietuvių tautos pagrindai : iš [kunigo, visuomenės veikėjo] atsiminimų / Juozas Stakauskas. – Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 362, [1] p. („unikali, mažai žinoma Panevėžio m. asmenybė aprašo XX a. pradžios įvykius“).

Vaikantis vėją : [memuarai] / Claire Goll. – Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba, 2010. – 287, [1] p. („XXa. pr. menininkų gyvenimas, įvilktas į grožinės literatūros rūbą. Super“).

Viena Indijoje : [kelionių knyga] / Vaiva Rykštaitė. – Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba, [2014]. – 357, [2] p. („autentiška patirtis, geras humoras“).

Vienuolės paslaptis : romanas / Abraham Verghese. – Vilnius : Alma littera, 2013. – 557, [2] p. („humaniškas pasakojimas apie žmogaus norą ir nenorą daryti gera“).

Vyrai ant mano sofos : ko nežino jų moterys : psichoterapeutės užrašai / Brandy Engler ir David Rensin. – Vilnius : Alma littera, 2014. – 277, [2] p. („intriguojanti“).

Žemės stulpai : istorinis romanas / Ken Follett. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. – 102 p. („sužavėjo stiprūs charakteriai“).

Žiemos sodas : romanas / Kristin Hannah. – Vilnius : Gimtasis žodis, 2014. – 431, [1] p. („nepaprastai sukrečianti…“).

 

Jei kartais norėtumėt išsyk užsisakyti knygą, tai Bibliotekos el. katalogas yra čia

Ligita Kondrotaitė

Tęsiame pokalbių ciklą apie knygas ir skaitymą su žymiais Panevėžio krašto žmonėmis. Šį kartą mūsų pašnekovė – J. Miltinio dramos teatro aktorė Ligita Kondrotaitė. Ji kviečia skaityti, nes būtis vertingesnė nei buitis.

Ar daug Jūsų namuose knygų?

Namuose gal koks tūkstantis knygų. Kartais atrodo, kad net per daug. Visą gyvenimą bandome „susisteminti“ savo namų biblioteką. Deja…

Kaip knygos pas Jus ateina?

Knygos „ateina“ dovanojamos ir, žinoma, perkamos.

Ką skaitote šiuo metu?

Šiuo metu skaitau P. Bowles „Voro namai“, J. Bourin „Damų kambarys“, H. Murakami „Norvegų giria“. Būtinai šalia kokia nors poezijos knyga, šiuo metu ant stalo „visas“ V. Kukulas, aš tiesiog dabar prie jo dirbu. Kartais vienu metu skaitau iki septynių knygų. Blogas įprotis.

Prie kokių autorių ir knygų Jums norisi vis sugrįžti?

Jau skaityti autoriai sugrįžta tarsi netyčia. Kartais tai priklauso nuo kuriamo vaidmens, kartais nuo gyvenimo ar prisiminimų, situacijos. Viskas labai susiję.

Kokias knygas priskirtumėte prie geriausių?

„Gera“ literatūra ir yra geriausia. Visada mėgau sunkiai įveikiamas knygas. Skaityti šio įrašo tęsinį… »

Paskelbė Albina, 2014 m. spalio 30 d.

isėjusiems atminti Vėlinės. Laikas, kai norime būti tylesni, kad galėtume būti su savo brangiausiais žmonėmis „ne pagal šio pasaulio  madą…“

„Gyvųjų ir mirusiųjų bendrijos sudaro tarsi galingą ir didingą dviejų polių vienybę. Vieni – čia, kiti –ten. Bet siejami meilės ir abipusių meilės gestų… Tu pats kažkam kažkada tapsi „mirusiuoju“ ir tavo kapą, kažkas, tebemylintis ir išsigandęs, kasmet pavers kalėdine eglute… Taip jau yra. Kapas pavirs simboliu, prisiminimų ar apmąstymų vieta“. Tai G. Beresnevičiaus mintys iš jo knygos „Vilkų saulutė“. Šią ir kitas knygas, kurias norėtųsi Jums pasiūlyti, rasite bibliotekoje. Ramybės Jūsų laikui…

Beresnevičius, Gintaras. Vilkų saulutė: eseistika.– V, 2009

Šlaitas, Vladas. Saulutė ant šaligatvio. – V, 1997

Martinaitis, Marcelijus. Nenoriu nieko neveikti. – V, 2014

Marcinkevičius, Justinas. Papasakoti gyvenimą iš natūros. – V, 2013

Tomonis, Mindaugas. Žinia. – V, 1995

Kudirka, Juozas. Vėlinės. – V, 1991

Žarskus, Aleksandras. Rėdos ratas. – V, 1990

Matuškaitė, Marija. Išėjusiems atminti. – V, 2009

Paskelbė Virginija S., 2014 m. spalio 28 d.
sarv sirdis

Šarvuota širdis: romanas / Jo Nesbø

Naujas norvegų detektyvų meistro romanas, neabejotinai sudominsiantis pasiilgusius intriguojančios įtampos, aštraus siužeto, virtuoziškų autoriaus viražų, jam sumaniai „slepiant“ mįslės įminimo raktą nuo skaitytojo…

Teko skaityti, kas skaitytojus žavi skandinavų detektyvuose. Sakoma, jog literatūrinė kalba, herojai ir aplinka. Jo Nesbø romanų kalba aiški, neapkrauta metaforomis, tačiau tuo pat metu vaizdinga ir, jei taip galima pasakyti, kinematografiška. Herojus – detektyvas Haris Hūlė – nespindintis gyvenimo džiaugsmu, turintis psichologinių traumų ir kankinamas nesibaigiančių rūpesčių – visgi kelia didelę simpatiją, nes, paprastai pasakius, vis tiek yra įkūnytas Gėris ir Teisingumas. Teigiama, kad skandinavų romanai pakeri savo pakilia ramybe. Ir turbūt ne tik tuo. Konkrečiu atveju „Šarvuota širdis“ šalia savo aštraus siužeto žavi autoriaus puikiai perteikiama gamtos aplinka. Atokios snieguotos kalnų viršūnės, žiema ir nerimstančios žmonių aistros – kerštas, valdžios troškulys – visa tai kartu sukuria spalvingą literatūrinį peizažą.

Tačiau šį kartą norėčiau užsiminti ne tik apie puikiai „sukaltą“ siužetą. Jei skaitėte Jo Nesbø „Raudongurklę“, „Gelbėtoją“, „Pentagramą“, „Sniego senį“ ar „Nemezidę“, šis romanas irgi jums turėtų patikti. Bet be kriminalinės linijos čia yra ir kita, manyčiau, literatūriškai stipri linija: vienatvės tema. Perskaičiusi „Šarvuotą širdį“, sau pavadinau šį romaną knyga apie vienatvę. Tai rašytojas leidžia pajusti, atverdamas savo pagrindinio herojaus išgyvenimus – jo jausmus suvokiant, kad vėžiu sergantis tėvas gyvena paskutines dienas, jo prisiminimus apie seniai mirusią mamą, jo nutrūkusius ryšius su brangia moterimi ir jos sūnumi, kuris jį buvo pradėjęs vadinti tėvu, jo darbinę aplinką, kur tenka susidurti ne tik su tiriamų nusikaltimų žiaurumu, bet ir kolegų išdavyste, veidmainiavimu siekiant aukštesnio laiptelio karjeroje… Žinoma, romano kriminalinės mįslės atsakymas rūpi, tačiau ne mažiau rūpi Hario Hūlės tolimesnis kelias, sprendimas. Ir, kad ir kaip jam būtų sunku, džiaugiesi suvokęs, jog Haris lieka ištikimas sau, nemeluojantis sau ir – net keista – nežiūrint į tai, jog jis alkoholikas ir narkomanas – nori būti toks kaip jis. Nori turėti tokią kaip jo – dorą širdį.

 

Žymos: , , ,

Paskelbė Janina, 2014 m. spalio 14 d.

Metų knygos rinkimai - 2014Beprotišku greitumu sukasi metų ratas – jau žiūrime į būsimuosius 2015 – uosius ir kviečiame jungtis į jubiliejinę 10 – ąją akciją „Metų knygos rinkimai“. Nugalėtojai bus vainikuojami 2015 – ųjų knygų mugėjė, o rinkimai prasideda dabar.

Kviečiame išrinkti Metų knygas. Knygų suaugusiems penketukas: Aškinytė, Rasa. „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“, Granauskas, Romualdas. „Trečias gyvenimas“, Melnikas, Jaroslavas. „Maša, arba Postfašizmas“, Pukytė, Paulina. „Bedalis ir labdarys“, Žagrakalytė, Agnė. „Eigulio duktė: byla F 117“.

Poezijos knygų penketukas: Gailius, Antanas. „Penkiapėdžio sugrįžimas“, Kazlauskaitė, Giedrė. „Meninos“, Nastaravičius, Mindaugas. „Mo“, Navakas, Kęstutis. „100 du“, Stankus, Vytautas. „Iš veidrodžio, už“.

Knygų paaugliams penketukas: Grigaliūnienė, Danutė. „Kažkas ne taip“, Račickas, Vytautas. „Aš, dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai su sliekais“, Saja, Kazys. „Liepsnojanti“, Šukytė, Virginija. „Laimės formulė“, Vaitkutė, Neringa. „Titnago plunksna“.

Knygų vaikams penketukas: Adomaitytė, Gintarė. „Čiobrelių dvaras“, Baltrukonytė, Jurga. „Torčiukas ant debesėlio“, Zylė, Kotryna. „Milžinas mažylis“, Kandrotienė, Danguolė. „Spintos istorijos“, Žutautė, Lina. „Ferdinandas ir Pū: žygis į Australiją“.

Už labiausiai patikusią knygą visose kategorijose galima balsuoti interneto svetainėse metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt ir lrt.lt/; elektroniniu paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu adresu: „Metų knygos rinkimams“, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, 413 kab., LT – 01504 Vilnius. Daugiau: http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt/