Gitana Rugsėjo 2nd, 2014

Truputį kitokia knyga iš “kelionių” serijos. Be abejo, autorius aprašo išgyventus įvykius, įspūdžius, bet kitaip. Visur jaučiasi nostalgija, savotiškas humoras bei noras parodyti ypač kitokią mums šalį, ir tai puikiai pavyksta. Tokijas ir Kanadzava, kuriuose gyveno (ne turistavo!) autorius  – labai skirtingi miestai, lyg du Japonijos veidai: pirmasis nušviestas “ekonominės” saulės šviesos, gi tuo tarpu antrasis – tamsioji pusė, kur gyvi praeities šešėliai, kur tikra, tradicinė Japonija.

Labai žaviai knygoje yra įpintos literatūrinės miniatiūros – lyg subtilūs japoniški tekstai, ir šalia – japoniškų patiekalų aprašymai. Autorius nepabijojo papasakoti apie japonų pasilinksminimo kvartalą, aprašė ligoninę, barus, japonų linksminimosi būdus – visa tai yra lyg priešingybė tai, kitai, stereotipinei Japonijai.

Ir visgi knyga persmelkta ramaus liūdesio ( ar čia tik man taip pasirodė?) lyg autorius knygos pabaigoje paliktų namus…japonijos 211x300 Dviveidė Japonija: mintys ir potyriai

ital Itališkos „špilkos“: romanas/ Magdalena Tulli; iš lenkų kalbos vertė Birutė Jonuškaitė.   Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.   166, [2] p.   ISBN 978 9986 39 792 2Viena savičiausių šiuolaikinių Europos literatūros meistrų, nominuota svariais literatūriniais apdovanojimais, – Lenkijos rašytoja Magdalena Tulli, šiais metais apsilankiusi  Vilniaus Knygų mugėje su  autobiografine  apysaka „Itališkos „špilkos“,  kurios nekantriai laukiau pasirodant bibliotekos lentynose.

Kūrinio pavadinimas, – tai ne užuomina į aukštosios mados tendencijas… greičiau dviejų kultūrų priešybių simbolis. Septintojo dešimtmečio vaikai, be vidinės ašies klaidžiojantys tarp dviejų pasaulių – Rytų ir Vakarų, tarp dviejų santvarkų, jų vertybinių dydžių… Autorė, atstumtosios mergaitės suvokimu iš jau suaugusios perspektyvos, subtiliai  atgaivina pokario  slogutį, vaiko vienatvę, susvetimėjusios šeimos santykius,  nežiūrint to, kad vaikystė gyvenimui krypstant į antrą pusę  atmintyje  visada lieka  šviesos lauke. Vyksta tyli, vos matoma, bet atkakli mažosios veikėjos kova už save, gilinimasis į savo lemtį,  savo istoriją.  Kūrinio problematika, – vaiko desperatiškas tapatybės ieškojimas sudėtinguose atšiauriuose artimos aplinkos santykiuose – artima ir Lietuvos tremtyje gimusiems vaikams – lygiai taip pat sunkiai suvokiantys Tėvynę, į kurią sugrįžo, bet nerado tėvų išpasakotų pieno upių, medaus krantų …

Knygoje gausu ilgam įsimenančių posakių, kaip … „niekas taip lengvai netampa tikrove, kaip tai, kad esame niekas ir niekas būsime, ir nesišviečia mums jokios perspektyvos“.

Tikrai verta į rankas paimti šią knygą, prisiminti ar pažinti laikus, žmones, kurių branda ugdėsi ribotos dvasinės laisvės, individualumo, išskirtinumo ignoravimo aplinkoje.

Žymos: , , ,

Gitana Liepos 3rd, 2014

Virtuvė be pelių : romanas / Saira Shah. – Vilnius : Tyto alba, 2014. – 398, [2] p. – ISBN 978-609-466-003-0

Romano autorė  Saira Shah pasakoja virtuvės šefės Anos ir jos vyro Tobijo istoriją. Pora rengiasi persikelti iš Londono į Prancūziją, kur Ana mokys kulinarijos paslapčių. Deja, gimus neįgaliai dukrelei Frėjai, gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom. Tačiau nepaisant visko, šeima nusprendžia auginti dukrelę patys ir išvyksta į atkampų, vėjuotą  Prancūzijos kaimą kalnuose ( su apgriuvusiu namu, pelėmis virtuvėje, be vandentiekio)

Atrodytų, romanas galėtų būti graudulingas, juolab, kad istorija iš dalies autobiografinė. Tačiau anaiptol taip nėra: savo patirtį autorė aprašo lengvai, paprastai ir netgi šmaikščiai. Skaitant romaną nejunti tos baisios padėties, kuri, atrodytų, realiame gyvenime yra dar baisesnė. O kai kur net sutrinki: rašoma, kaip Ana atstumia mergaitę, kaip linksmai  (lyg ir nederamai tokioje situacijoje!) su vyru bare svarsto pabėgimą į Braziliją. Bet viskas vyksta lengvai ir beskaitydamas supranti, kad tai tik kalbos, tik momentinis gelbėjimasis iš situacijos ir… pastangos nepamilti savo vaiko, nes labai greitai gali jo netekti.

Romano veikėjai – Anos  motina (ekscentriška 70-metė,  nepaliaujanti tikėti “stebuklinga motinystės galia”, paskendusi „Chanel Nr. 19“ debesyje; Karimas – atsiradęs iš niekur jaunas pagalbininkas (jį įsimyli Anos motina, o jis, pasirodo, gėjus); kaimynai – ypač realistiški/prancūziški. Ir, be abejo, Frėja – neįgali mergytė, tiesiog gyvenanti ir nuolatos jaučianti meilę.

Ir dar – negaliu neparašyti ištraukos iš romano:

Mudu su Tobiju sėdim prie savo kūdikėlio ir verkiam. Žiūriu į tą aplamdytą, kreivoką veiduką ir klausiu savęs, kokį ilgą, baisų kelią ji turėjo sukarti, kad atvyko tokia apgadinta, tokia neužbaigta. (…) Ji panaši į Tibeto vienuolę. Gal būdama jau labai sena vienuolė, ji žiūrėjo į saulėlydį, nudrikusį virš Tibeto kalnų ir buvo pašaukta į nirvaną. Bet ji maldavo dar vieno gyvenimo čia, žemėje, tad diduma jos sielos atskubėjo pas mane, o dalis smegenų atsiliko, pasklido ir išsiskaidė į daleles kaip saulėlydžiai už debesų.

Tai va, dabar suprantat apie ką aš čia? Būtinai paskaitykit.

atrask3 158x300 Atrask Lietuvą : dvarai, muziejai, bažnyčios, parkai, laisvalaikis, aktyvus poilsis, sveikatingumo centrai, viešbučiai / [Lietuvos verslo paramos agentūra, Turizmo plėtros institutas].  286 p.

„Atrask Lietuvą“ – tokiu pavadinimu į mūsų biblioteką atkeliavo knyga – žinynas, ypač parankus ir universalus palydovas atostogoms, savaitgaliams ar vienai poilsio dienai.

Žinyne pristatoma 80 Lietuvos turizmo objektų: jų istorija, teikiamos paslaugos, kontaktai, vykstantys tose vietovėse renginiai.

Patrauklios formos knyga, pasakojanti apie Lietuvos dvarus, muziejus, bažnyčias, parkus, viešbučius, sveikatingumo centrus; su puikiomis nuotraukomis, kelionių maršrutais. Keliautojų patogumui žinynas suskirstytas į etnografinius regionus, juos trumpai pristatant, o gerai apgalvoti ir suplanuoti maršrutai keliautojams padės atrasti visą atskirų regionų grožį ir turtingumą.

Tad, kai planuosite keliauti po gimtąjį kraštą – paimkite žinyną „Atrask Lietuvą“ – ir Jūs tikrai atrasite Lietuvą!

Žymos: , , , , , ,

silva1 Silva Rerum III : romanas / Kristina Sabaliauskaitė.   2 oji laida.   Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba, 2014.   314 p.Silva rerum III – trečioji knyga apie Norvaišų šeimos sagą. Vaizduojamas XVIII amžiaus vidurys, kai vieną turtingiausių laikotarpių išgyvenanti LDK deja jau nepermaldaujamai ritosi pražūties link. Intrigos, korupcija, vidinės rietenos, begalinis godumas galų gale baigėsi  pirmuoju kunigaikštystės  padalijimu, įvykusiu 1772 metais.

Pagrindinis romano veikėjas Petras Antanas iš Milkantų Norvaiša, pirmųjų romano tomų herojų anūkas ir sūnus, kurio gyvenimas „sudarytas iš daiktų ir skaičių“, gyvena didelėje prabangoje ir būdamas Jo šviesybės kunigaikščio Mykolo Kazimiero Radvilos, visų meiliai vadinamo Žuvele, ekonomu, mėgaujasi savo didžiule įtaka. Kaip patikėtinis tvarkydamas slapčiausius Radvilų klano reikalus jis dažnai keliauja iš Vilniaus į Nesvyžių, kur įsikūręs jo šeimininkas, kitas Radvilų gyvenamas vietas, daug mato, žino ir supranta, susiduria su įvairiais jo racionaliam protui sunkiai suvokiamais reiškiniais ir dalykais, ir taip neišvengiamai tampa Radvilų šeimos dramos, o kartu ir lėto vidinio valstybės irimo liudininku. Skaityti šio įrašo tęsinį… »

Žymos: , , , , ,

Berta Kovo 19th, 2014

Bibliotekoje – 2013 metų Patriotų premijos laimėtojų – A. Tapino, A. Žagrakalytės debiutinės knygos jaunimui ir

ne tik -  „Vilko valanda‘‘ ir „Eigulio duktė: byla F117“.

„Vilko valanda‘‘- 2013 metų „ Metų knygos rinkimų‘‘ nugalėtoja, pirmasis lietuviškas, fantastinis žurnalisto A.Tapino romanas.

„Eigulio duktė: byla F117“- poetės, eseistės, literatūros kritikės, J. Ivanauskaitės premijos laureatės A.Žagrakalytės  šeimos saga.

Trečioji – patriotinė mokslinė knyga –  Balio Vaičėno „Partizano sąsiuviniai. Lokio rinktinės vado dienoraštis, laiškai, manifestaciniai tekstai‘‘

Patriotų premija už šią knygą skirta istorikams K. Druskiui, R. Mozūraitei,  Pauliui  V. Subačiui  ir idėjos autoriui A. Dručkui.

vilko Vilko valanda: fantastinis romanas (stimpankas)/ Andrius Tapinas.   Vilnius : Alma littera, 2013.   532, [4] p.   ISBN 978 609 01 0890 1 Visada smalsu pažvelgti pro laiko ir istorijos uždangą ir pakeliauti po senąjį, tokį pažįstamą,  paslaptingą 1905-ųjų Vilnių, kokio net neįsivaizduojame.

Bibliotekos lentynose – žinomo žurnalisto A. Tapino knyga  „Vilko valanda“ – pirmasis lietuviškas, fantastinis, stimpanko ( angl. steampunk) žanro romanas.

Knyga – nuo pat pirmojo puslapio intriguojanti ir prikaustanti dėmesį, su stimpankui  būdingomis garo technologijomis-garo mašinomis, skraidančiais dirižabliais, garo karietomis, mechaninėmis žiurkėmis.

Čia ir alchemikų paslaptys, intrigos, kvapą gniaužiančios kautynės ant žemės ir danguje,  žmogžudystės, bet palikta vietos ir skaitytojo fantazijai. Kas būtų, jeigu būtų?

Jei Universiteto alchemikų atradimas būtų visiškai pakeitęs Vilnių ir jis, ištrūkęs iš Rusijos imperijos, būtų tapęs Laisvuoju miestu – mokslo ir progreso centru, nepriklausančiu Rusijai?

Jei Vilniui grėstų pavojus, ar Vilniaus legatas Antanas Sidabras, Universiteto alchemikas Jonas Basanavičius ir atsiskyrėlis mokslininkas Nikodemas Tvardauskis  apgintų miestą?

Labai įtaigus ir istorinis Vilnius, čia galime atpažinti miesto rajonus su istoriniais faktais ir realijomis. Štai garinio Vilniaus rajonai – tingus Žvėrynas, kur „gyvenimas sustodavo bet niekas nepageidavo, kad jis bėgtų greičiau“, pramoninis  rajonas Garmiestis, ties dabartinių Šnipiškių ir Žirmūnų sandūra, Bėdos, kriminalais pagarsėjęs rajonas, dabartiniame Naujamiestyje, Markučiai su Vilniaus gaivintojų ložės nameliu. O jeigu nerimtai – Antakalnis (Antokolis) – „Vilniuje buvo įprasta, kad tie, kurie padaugino karčiosios, per naktį atgailaudavo belangėje, o kitą rytą, siaubingai skaudant galvai, ant kaklo maudavosi ilgoką virvę su medine lentele, ant kurios užrašyta „latras“, ir pusę dienos klūpodavo prie Petro ir Povilo bažnyčios. Nereikia nė sakyti, kad vilniečiai šią bažnyčią lankė su didžiausiu malonumu“.

Tokia būdavo bausmė. Viskas  įdomu, gražu, nesunkiai skaitoma. O kur dar personažai – istorinės asmenybės – alchemikas Jonas Basanavičius, Petras Vileišis, na ir plėšikas Rickus, realiai gyvenęs ir siautėjęs Žemaitijoje, visai dabartinė persona – Vilniaus Roželė ( Bėdų Rožė) ir dar daug kitų, spalvingų ir patraukiančių dėmesį, įdomių veikėjų.

Taigi bibliotekoje – „Vilko valanda“ – debiutinė A.Tapino knyga, „Metų knygos rinkimų‘‘ 2013 nugalėtoja, už kurią autoriui suteikta  Patriotų premija. Pagal romaną sukurtas žaidimas „The Howler‘‘, taip pat interaktyvioji versija „iPadams‘‘.Žaidimą galima žaisti telefone ar kompiuteryje. Yra ir knygos audioversija, knyga verčiama į anglų kalbą, o elektroninę „Vilko valandos“ versiją galima rasti amazon.com knygyne.

Laukiame ir antrosios „Akmens ir Garo miestų‘‘ ciklo dalies knygos – „Maro valanda‘‘.

Žymos: , , , ,

Janina Vasario 21st, 2014

Pagaliau – 2014 metų Knygų mugė, vainikuojanti 2013 metų Knygos rinkimus. Beveik 3 mėnesius lietuviškų knygų pasaulyje tęsėsi didelis judėjimas: skaitė ir  kantriai laukė Metų knygos rinkimams pristatytųjų knygų vaikai, paaugliai, suaugusieji. Apmaudžiai gražu, kad didelis būrys norėjusių perskaityti konkursines knygas – nesuspėjo, nes vis nerado bibliotekose laisvos.

Kartu su visos Lietuvos skaitytojais – sveikiname nugalėtojus.

Suaugusiųjų knygų  kategorijoje Andrių Tapiną ir jo romaną „Vilko valanda“. A. Tapinas knygų mugėje apdovanotas ir patriotų premija, kurią yra įsteigusi Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos leidėjų asociacija už patriotines ir pilietines knygas.

Knygų vaikams kategorijoje – Ingridą Vizbaraitę ir jos „Karžygiuko istoriją“.

Artūrą Valionį už poezijos knygą „Apytiksliai trys“.

sn  Sniego Senis: romanas / Jo Nesbø.   Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba.   2013.   471 p.   ISBN 978 9955 23 715 0Vieno įdomiausių šių laikų kriminalinių rašytojų norvegų autoriaus Jo Nesbø naujausias romanas, prikaustantis dėmesį ne tik įtemptu siužetu, bet ir ryškiais personažų charakteriais, savitu stiliumi, kuriame persipina spalvinga kompozicija ir plastiški siužeto vingiai.

Neretai kriminaliniame romane didžiausią įspūdį mums daro būtent šiam žanrui būdingos šiurpios detalės. Jų yra ir šioje knygoje. Tačiau visgi didžiausias dėmesys ir simpatija tenka pagrindiniam veikėjui – policijos inspektoriui Hariui Hūlei – žmogui, kankinamam praeities ir dabarties, kovojančiam su savais demonais, palūžtančiam ir vėl pakylančiam, šįkart vaikščiojančiam taip arti mirties, kad, rodos, net ir mes, skaitytojai, jaučiame žudiko alsavimą į nugarą. Savo oficialiame tinklapyje rašytojas Jo Nesbø yra prisipažinęs, kad „sąmoningai tęsia Hario fizinę dekonstrukciją. Nes jis yra žmogus, kaip ir visi mes – mirtingas“.

Bauginantis ir tuo pat metu stipriai įtraukiantis pasakojimas neretai persmelkiamas ir ironijos, kas tik įrodo rašytojo meistriškumą ir gebėjimą kriminalinio romano žanrą pateikti kaip rimtos literatūros pavyzdį.

Tai buvo pirmoji Jo Nesbø knyga, kurią perskaičiau. Iškart po to perskaičiau ir jo romanus „Raudongurklė“ bei „Gelbėtojas“. Žinau, kad ieškosiu ir kitų jau išleistų šio rašytojų knygų bei lauksiu pasirodant naujų. Nes išties tenka pripažinti, jog Jo Nesbø yra rimto skandinaviško detektyvo meistras.

Žymos: , , ,

nedoreles 191x300 Nedorėlės: detektyvinis romanas/ Alex Marwood.   Kaunas: Jotema.   397 p.   ISBN 978 9955 13 393 3Perskaičius šią knygą sukasi daug minčių, kuriomis norisi pasidalinti. Tik pačiai keista, kad tas mintis sunku sudėlioti. Gal dėl to sunku, kad pagrindinės romano veikėjos – moterys, paauglystėje padarę nusikaltimą, tad lyg ir neigiamos herojės… Tuomet, praeityje, jos buvo pažįstamos tik tą vieną lemtingąją dieną, kai pražudė mažą mergaitę. Susitikę po 25 – rių metų, jos ir bėga viena nuo kitos, ir trokšta susitikti, pasikalbėti apie tai, kaip išgyveno visus tuos metus, kai teko gyventi pakeistais vardais, nuo artimiausių žmonių slepiant savo praeitį…

Istorija išties įtraukia. Skaitydamas puslapį po puslapio, jauti nuolatinę įtampą ir, jausdamas vis didesnę simpatiją abiem veikėjoms, su nerimu lauki atomazgos. Laimingos pabaigos nėra ir turbūt šiuo atveju nelabai gali būti. Tik dar keletą dienų po knygos perskaitymo vis grįžti mintimis prie herojų, jų gyvenimo įvykių ir bandai suprasti, kodėl joms atsitiko taip, kaip atsitiko.

Šią knygą turbūt kiekvienas įvertintume pagal tai, kiek savyje turime žmogiškumo. Perskaitęs viską iki paskutinio puslapio, supranti,  jog negali tik smerkti pagrindinių veikėjų. Suvoki, kaip svarbu vaikystėje turėti vaikystę. Tampa aišku, kad posakis „nesmerk ir nebūsi smerkiamas“ apima daugiau, nei vieną konkretų žmogaus poelgį. Kad kiekvienas trokšta būti reikalingas, mylimas, pripažintas. Kad dažnai nesuteikdami progos kažkam pradėti viską iš naujo, galbūt irgi darome savotišką nusikaltimą.

Knygą rekomenduočiau tiek detektyvų mėgėjams, tiek psichologines įžvalgas romanuose mėgstantiems skaitytojams.

Žymos: , ,