Paskelbė Skaitytoja, 2017 m. lapkričio 20 d.

Saulės nugairintose Sicilijos kalvose Lukas Amorė moko gaminti valgius, kurių receptus jo šeimos moterys perdavė iš kartos į kartą. Ruošdamasis priimti naują grupę kulinarijos mokykloje „Meilės maistas“, jis tikisi, kad kursai bus tokie patys, kaip visada. Jis gamins valgį, veš savo mokinius aplankyti vynuogynų ir alyvmedžių giraičių, valgys kartu, susibičiuliaus ir po dviejų savaičių jie išsibarstys po visus pasaulio kampelius, iš kurių buvo atvykę. Tačiau Luko laukia staigmena.
Šį kartą į kursus užsirašė keturios moterys. Kiekviena iš Sicilijoje praleisto laiko tikisi daugiau nei vien naujų valgio gaminimo įgūdžių. Molė – gurmanė ir darbo išsekinta mama, leidžiasi į seniai išsvajotas atostogas. Tricija – viena geriausių Londono advokačių, nusprendžia atitrūkti nuo jėgas sekinančio darbo ir šeimos. Valerija, sielvartaujanti dėl savo partnerio mirties, bando pradėti gyvenimą be jo. Neseniai skyrybas išgyvenusi Popė atvyksta į Siciliją susipažinti su vietove, kurioje gimė ir augo jos senelis.
Užsimegs draugystės, bus dalijamasi paslaptimis ir gyvenimo istorijomis. Lukas dar nežino, kad moterų grupelė pakeis jo gyvenimą. O Molei, Tricijai, Valerijai ir Popei ši kelionė reikš naują pradžią.

https://www.knyguklubas.lt/sicilietiska+istorija.html

Žymos: , , , ,

Paskelbė Gitana, 2017 m. lapkričio 15 d.

Poeto, literatūros apžvalgininko Mariaus Buroko rekomenduojamų knygų sąrašas:

1.  Roberto Bolaño „Pašėlę detektyvai“,  iš ispanų kalbos vertė Alma Naujokaitienė, 2013 (madingiausias Lotynų Amerikos autorius Vakarų Europoje).
2.  Philip Roth „Portnojaus skundas“,  iš anglų kalbos vertė Marius Burokas,  2012. (Prieš beveik pusšimtį metų išleistas „Portnojaus skundas“ taip ir liko pats skandalingiausias amerikiečių rašytojo Philipo Rotho – Nacionalinės knygų, Nacionalinės kritikų, Pulitzerio, Bukerio ir beveik Nobelio premijos laureato – romanas. Jo autorius buvo kaltinamas ne tik visas moralės normas pamynusiu seksualiniu ištvirkimu, bet ir prieš savo tautą nukreiptu patologiniu antisemitizmu).

3.  William Faulkner „Jeruzale, jeigu tave užmirščiau“, iš anglų kalbos vertė Violeta Tauragienė, 2013
4.  Juan Carlos Onetti „Maitvanagis“, iš ispanų kalbos vertė Valdas V. Petrauskas, 2013 (1962 m. pelnė Urugvajaus nacionalinę literatūros premiją. 1980 m. buvo apdovanotas Cervanteso premija, aukščiausiu ispanų literatūros apdovanojimu, kurį prieš tai pelnė tik A. Carpentieras ir J. L. Borgesas).

5.  Philipe Claudel „Pilkosios sielos“, iš prancūzų kalbos vertė Alina Kiliesaitė, 2010 (Paslaptys ir žmogžudystė – pagrindiniai šio romano prieskoniai. Užsienio spaudoje rašytojo gebėjimas kurti mistišką, tamsią, paslaptingą ir nerimą keliančią atmosferą lyginamas su žymaus amerikiečių novelisto Edgaro Allano Poe talentu).
6.  Graham Swift „Vandenų žemė“, iš anglų kalbos vertė Laimantas Jonušys, 2010
7.  Julian Barnes „Flobero papūga“, iš anglų kalbos vertė Nijolė Chijenienė, 2011 (Laviruodamas tarp romano, biografijos ir literatūros kritikos žanrų, sukuria įtraukiantį ir itin originalų detektyvinių elementų kupiną pasakojimą apie rašytojais ir jų kūriniais apsėstus skaitytojus, apie meną ir tai, kaip jis veikia gyvenimą, apie meilę, aistras bei išdavystes – ir literatūrines, ir labai tikroviškas…)

8.  Pawel Huelle „Mercedec-Benz. Iš laiškų Hrabalui, iš lenkų kalbos vertė Vytautas Dekšnys, 2011

9.  W. G. Sebald „Išeiviai“, iš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė, 2011

10. John Dos Passos „Manhatano stotis“, iš anglų kalbos vertė Povilas Gasiulis, 2012

Visas šias knygas rasite bibliotekoje!

Šaltinis: http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/23960

Senas posakis „nespręsk apie knygą pagal jos viršelį“ niekada nebuvo tiesa. Iniciatyva, kuri kovoja su išankstiniu nusistatymu – Žmogiškos bibliotekos projektas „išnuomoja“ žmones, kuriems atėjo sunkūs laikai arba kurie gyveno ypatingai. Tikslas yra užtikrinti, kad Žmogus biblioteka išnaudotų visą savo potencialą ir būtų  pritaikyta visose pasaulio bendruomenėse.

Viena iš pirmųjų knygų originalioje Žmogiškoje bibliotekoje Roskilde festivalyje buvo policijos pareigūnas Erik Pontoppidan iš Kopenhagos metropolijos policijos departamento. Jo komentaras po dviejų valandų sesijos su keturiais jaunais skaitytojais iš antifašistinio judėjimo: „Visais savo tarnybos policijoje metais aš niekada nebuvau patyręs nieko tokio galingo ir efektyvaus“.

Londonas: Žmogiškoje bibliotekoje galite išsinuomoti žmones, kurie sunkiai gyveno ir turi pačių įvairiausių patirčių, ir jie papasakos visą tiesą. Tai būdas panaikinti stereotipus, išplitusius Didžiojoje Britanijoje. „Knygos“ sėdi prie apvalaus stalo ir dėvi geltonas šilko juostas, ant kurių parašyta  „knyga“. Dešimt žmonių savanoriškai tapo šios žmogaus bibliotekos dalimi, įsteigtos nevyriausybinės organizacijos „Krizė“ Londone. Visi jie išgyveno sunkius laikus, kai kurie vartojo narkotikus; kiti gyveno gatvėje arba sirgo psichinėmis ligomis. Jie siūlo save visuomenei ir gali būti „pasiskolinti“ pusvalandžiui, pakankamam laikui, kad perduoti savo patirtį.

„Aš buvau agorafobiška“, – sako Teresa, raudonplaukė žaliomis akimis.  „Neišeidavau iš namų po 12 savaičių.“ Kodėl ji dalyvauja šiame projekte? „Noriu parodyti, kad už ligos yra žmogus, ir išsklaidyti stereotipus apie tai, nes tai dažnai suvokiama kaip tingumas“. Kitos „knygos“ – Mafruha, Bangladešo pabėgėlis ir poetas; Irutė, lietuvė, turinti  neįgalią dukrą; arba Rafeik, narkomanas, kuris yra dar ir benamis. Ant sienos pakabinta lenta apibūdina kiekvieną gyvenimo istoriją ir nurodo, kas yra „prieinamas“, o kas yra „paimtas“. Iniciatyvos organizatorė Veena Torchia tikisi sugriauti tam tikrus stereotipus. „Aš augau Pietų Afrikoje per apartheidą, fanatizmo ir baimės atmosferoje“. Ji mano, kad susitikimas su realiu žmogumi gali pakeisti daugelį dalykų. Džiuljeta, viena iš „skaitytojų“, sutinka. „Aš tikrai susitapatinau, atpažinau save vienoje iš  „knygų“, nes mes augome toje pačioje miesto dalyje ir abi esame rasizmo aukos“.

Žmogiškos bibliotekos idėja gimė Danijoje nevyriausybinės organizacijos „Smurtui – ne“ dėka ir ši idėja buvo perduota maždaug šešiasdešimčiai šalių. Bet iš tikrųjų  ši idėja pirmiausiai atsirado Didžiojoje Britanijoje, o jos iniciatoriai – Nick‘as Little‘as, bibliotekininkas ir Oz‘as Osborne‘as -, dirbantis Norfolko apskrities kaimo NVO. Kalbant apie „knygas“, jos parenkamos pagal griežtą tvarką. „Siekiama, kad būtų grupė žmonių, atstovaujančių visoms visuomenėms dalims“, – sako bibliotekininkas: nuo ŽIV užsikrėtusio asmens iki lenkų migranto, taip pat transseksualų ar neįgaliųjų“. „Pavadinimai“ yra reguliariai atnaujinami. „Po rugsėjo 11-osios buvo svarbu įtraukti musulmonus dėl islamofobijos“, – sako jis.

Kartais „biblioteka“ yra mokymosi vieta. „Žmonės sužino, pavyzdžiui, kad prieglobsčio prašytojas neturi teisės dirbti ir todėl nepretenduos į britų darbo vietas“, – aiškina Osbornas. Nickas Little ir Oz Osborne žino, kad „niekada neįmanoma įtikinti visų“, o kartais reakcijos yra netgi smurtinės. „Vienas žmogus puolė mane, nes aš pasiūliau jam paskaityti knygą apie gėjus, o jis pagalvojo, kad aš vadinu jį homoseksualu“, – sako N. Little. Tačiau yra ir pasiekimų: „Mes pakeitėme krikščionių fundamentalistų nuomonę dėl gėjų vedybų“.

O Claire Carney, kuri organizavo keletą renginių Prestone, Anglijos šiaurėje, sako, kad dalyviai, su kuriais ji kalbėjo, sužinojo, kad „negalima užsikrėsti AIDS per seiles, arba kad akla moteris irgi gali turėti vaikų“.

Žmogiškoji biblioteka yra sukurta siekiant sukurti teigiamą pokalbių sistemą, galinčią įveikti stereotipus ir išankstinius nusistatymus per dialogą.

Žmogiškoji biblioteka yra vieta, kurioje realūs žmonės yra skolinami skaitytojams. Vieta, kurioje tikimasi, vertinama ir atsakoma į sudėtingus klausimus.

Šaltinis: https://www.worldcrunch.com/culture-society/the-human-library-check-out-a-living-book-and-listen-to-their-story
http://humanlibrary.org/about-the-human-library/

Paskelbė Skaitytoja, 2017 m. lapkričio 3 d.

„Štai kas jam yra pašto ženklai – brangakmeniai. <…> Deimantai, rubinai, smaragdai.“

Romantiškas, užburiantis, įtraukiantis ir nepaleidžiantis, šis pasakojimas atskleidžia stipresnę už laiką meilės ir prisiminimų galią.

Jillian Cantor (Džilian Kantor) – amerikiečių rašytoja, visame pasaulyje išgarsėjusi ne vieną apdovanojimą pelniusiais istoriniais romanais paaugliams ir suaugusiems.

Žymos: , , , , , , , ,

Paskelbė Skaitytoja, 2017 m. spalio 26 d.

Dienos likučiai

Neleisk man išeiti

Žymos: , , ,

Paskelbė Skaitytoja, 2017 m. spalio 26 d.

„Vitražų meistro dukra“ – romanas, kupinas paslapčių. Ir visos jos sukasi apie vitražų dirbtuvę, angelus ir vienos šeimos istoriją. Muzikantė Fran priversta vėl grįžti į Londoną, nes sunkiai serga jos tėvas, vitražų meistras. Į tą pačią seną, XIX a. menančią krautuvėlę-dirbtuvę Vestminsteryje, virš kurios Fran su tėvu ir gyveno. Motinos ji niekuomet nepažinojo, ji mirė, kai Fran dar buvo kūdikis, ją užaugino atšiaurus ir nekalbus tėvas. Ir štai dabar jis ligoninėje, dirbtuvėje likęs tik meistras Zakas… Ir tėvo paliktas iššūkis – restauruoti, tiksliau – iš gabalėlių sudėlioti sudužusį parapijos bažnyčios vitražą su angelu. Dėlionė ima keisti ne tik Fran dabartį; staiga mergina randa dienoraštį, kuriame – neįtikėtina prieš šimtmetį nutikusi meilės istorija. Pradėjusi ją skaityti, Fran supranta, kad toji praeitis tiesiogiai siejasi su ja pačia. Sudužęs vitražas pamažu atgimsta, o Fran iš laiškų ir dienoraščių dėlioja svetimo gyvenimo mozaiką apie karalienės Viktorijos laikų merginos gyvenimą… Praeityje slypi dabarties raktas.

Kelionė laiku Fran nuveda prie tiesos apie jos mamą, priverčia išgyventi aistrą ir surasti tikrą meilę, kentėti, ilgėtis ir susitaikyti su tuo, ko negali pakeisti. Bet viskas atrodo kitaip, kai saulė ima skverbtis pro stiklą su angelu.

http://www.tytoalba.lt/vitrazu-meistro-dukra

Žymos: , , , , , ,

Paskelbė Skaitytoja, 2017 m. spalio 4 d.

Šį spalį, kaip ir kasmet nuo 2005 metų, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos inicijuota ir kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka rengiama akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas.

Tryliktą kartą vykstančiais knygų rinkimais siekiama skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą kaip prasmingą ir patrauklų užsiėmimą.

Šiemet knygų penketukai išrinkti visose keturiose kategorijose: suaugusiųjų, poezijos, vaikų ir paauglių. Akcijoje dalyvaujančios knygos yra parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.

Vaikų ir paauglių knygų penketukus šiemet atrinko: Lina Buividavičiūtė (poetė, literatūros kritikė), Diana Gancevskaitė (vertėja, teatro aktorė), Danguolė Šakavičiūtė (literatūros kritikė), Kęstutis Urba (vertėjas, vaikų literatūros kritikas, komisijos pirmininkas), Loreta Udrienė (literatūros kritikė).

Suaugusiųjų ir poezijos knygų ekspertų komisiją šiemet sudarė: Marius Burokas (poetas, vertėjas, literatūros kritikas, komisijos pirmininkas), Neringa Mikalauskienė (literatūros kritikė, rašytoja), Donata Mitaitė (literatūros kritikė), Jurgita Žana Raškevičiūtė-Andriukonienė (literatūros kritikė), Laimantas Jonušys (literatūros kritikas, eseistas, vertėjas).

Knygų suaugusiesiems penketukas:

Daiva Čepauskaitė, „Aš tave užmiršau“, pjesės (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016)
Rimantas Kmita, „Pietinia kronikas“, romanas (Tyto alba, 2016)
Mindaugas Kvietkauskas, „Uosto fuga“, esė (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016)
Undinė Radzevičiūtė, „Kraujas mėlynas“, romanas (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017)
Tomas Vaiseta, „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“, romanas (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016)

Poezijos knygų penketukas:

Gytis Norvilas, „Grimzdimas“, eilėraščiai ir vizuali grafika (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017)
Rimvydas Stankevičius, „Šermuonėlių mantija“, poezija (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017)
Vytautas Stankus, „Skruzdžių skandinimas“, eilėraščiai (Versus aureus, 2016)
Tomas Venclova, „Eumenidžių giraitė“, eilėraščiai ir vertimai (Versus aureus, 2016)
Agnė Žagrakalytė, „Štai:“, eilėraščiai (Tyto alba, 2017)

Knygų vaikams penketukas:

Evelina Daciūtė, „Laimė yra lapė“, pasaka, iliustravo Aušra Kiudulaitė, (Tikra knyga, 2016)
Ilona Ežerinytė, „Šunojaus diena“, trys pasakos, iliustravo Raimondas Gnižinskas, (Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2016)
Gaja Guna Eklė, „Brolis, kurio nereikėjo“, apysaka, iliustravo Asta Skujytė (Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2016)
Virgis Šidlauskas, „Ulfas ir stebuklinga barzda“, apysaka, iliustravo Tania Rex (Nieko rimto, 2017)
Rebeka Una, „Aš esu Tomas, seklys“, apysaka, iliustravo Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė, (Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2016)

Knygų paaugliams penketukas:

Ilona Ežerinytė, „Sutikti eidą“, romanas (Alma littera, 2016)
Diana Opolskaitė, „Ir vienąkart, Riči“, romanas (Alma littera, 2016)
Ramutė Skučaitė, „Tai priimkit, kas priklauso“, poezija, proza vaikams ir ne vaikams, iliustravo Jūratė Račinskaitė (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016)
Renata Šerelytė, „Žvaigždžių medžiaga“, romanas (Alma littera, 2016)
Laura Varslauskaitė, „Mano didelis mažas Aš“, romanas (Alma littera, 2016)

Už labiausiai patikusią knygą visose kategorijose galima balsuoti iki 2018 m. vasario 18 d. interneto svetainėse http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt ir www.lrt.lt, elektroniniu paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu adresu: „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius.

Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai tradiciškai bus apdovanoti Vilniaus knygų mugėje 2018 metų vasario mėnesį.

http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt/index.php?1479864092

Žymos: ,

Paskelbė Gitana, 2017 m. spalio 4 d.

GyvenimasClementine-Churchill kaip filmas: sudėtingi šeimos santykiai, sudėtinga meilė, visiškai skirtingos asmenybės ir tuo pačiu – neįtikėtinai sėkminga santuoka, nuostabus vienas kito papildymas. „Clementine  suprato, kad ji gali suteikti Winstonui ypač vertingą pagalbą vertindama jo kolegų silpnybes ir numatydama, kad kai kurie iš jų ateityje gali kelti bėdų. Galbūt kitus žmones ji suprato geriau todėl, kad pati turėjo psichologinių problemų, tačiau, kad ir kaip būtų, jos įžvalgumas buvo atsvara emocijų netramdančiam Winstonui“. W. Churchill’io žmona savo karjerą pavertė misija – palaikyti savo nepaprastąjį vyrą ir rūpintis juo.

Žymos:

Paskelbė Skaitytoja, 2017 m. spalio 3 d.

Trumpai tariant, – mėgo sakyti jis, – jeigu apsimesi, kad esi toks, kokį nori save matyti, tai ilgainiui toks ir tapsi.
Knygoje „Apsimesk, kad šoki“ subtiliai persipina dabarties įvykiai ir prisiminimai apie praeitį. Akcentuojama tikrųjų vertybių – meilės ir šeimos – svarba, jaudina ypatingas pagrindinės romano veikėjos prieraišumas tėvui. Diane Chamberlain romanas įtraukia psichologiniu įtaigumu, pasakojimo nuoširdumu apie žmogiškąją būtį, jos trapumą ir priešinimąsi jai.

Daugiasluoksnis, skaudžiai malonus kūrinys, išmoningai pasakojantis apie kovą su nepagydoma liga, apie terapijos galią ir netekties sunkumus, ir netikėtą sielos pragiedrėjimą.

Booklist

https://www.knygos.lt/lt/knygos/apsimesk–kad-soki/

Žymos: , , , , ,

Paskelbė Skaitytoja, 2017 m. rugsėjo 26 d.

Tai istorija apie vyrą, įsimylėjusį moterį, Graikiją ir svajonę.

Tomas Stounas tik vienai vasarai atkeliavo į Graikiją pabaigti rašyti romano ir joje liko dvidešimt dvejus metus. Patmo saloje jis pamilo Danielę, gražią dailininkę iš Prancūzijos.

Po septynerių idiliškų metų juodu palieka Patmą ir išvyksta į Kretą, tačiau patmietis draugas Teologós netrukus pasiūlo grįžti ir išsinuomoti jo taverną. Tomas ryžtasi rizikuoti – sutinka vieną sezoną tapti tavernos nuomininku. Žmona jį perspėja nepamiršti senojo graikų posakio: „Saugokis graikų, atnešančių dovanas.“

Danielė ne veltui įspėjo. Tomas greitai supranta, kad Teologós jau nebe draugas, o konkurentas. Jis susiduria su graikų verslumo, derėjimosi ypatumais ir kultūriniais skirtumais. Tačiau nenuleidžia rankų. Nepasiduoti padeda mylima žmona, gardūs valgiai ir Patmas.

Pagardintas receptais, tokiais kaip vištiena su retsinos padažu ar puikiąja musaka, romanas „Mano graikiška vasara“ yra ir meilės, ir nuotykių istorija, ir įtraukiantis vasariškas pasakojimas kelionių ir gero maisto mėgėjams.

Geriausi vasaros kelionių prisiminimai… tarsi sėdėtum tavernoje. „Time“

https://www.knyguklubas.lt/mano+graikiska+vasara.html

Žymos: , , , , , , ,